Istorijos pamoka ant Taurapilio piliakalnio
Rugpjūčio 7 d. Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka pakvietė paklausyti padavimų, legendų ir dalyvauti atviroje istorijos pamokoje „Piliakalniai, pilkapiai ir alkai: nuo lietuvių genties iki valstybės“ su profesoriumi, humanitarinių mokslų daktaru, archeologu Vykintu Vaitkevičiumi ant Taurapilio piliakalnio. Tai jau ketvirtas projekto „Piliakalnių istorija žadina vaizduotę“ renginys.
Į rytus nuo Tauragnų miestelio plyti Aukštaitijos nacionalinis parkas, kurio teritorijoje stūkso Taurapilio piliakalnis. Taurapilis stovi prie giliausio Lietuvoje Tauragno ežero, kurio gylis siekia daugiau nei 60 metrų. Tai svarbus viduramžių archeologijos objektas. Iš sausumos pusės aplink jį buvo supiltas 11–14 metrų aukščio pylimas, iškastas 220 metrų ilgio griovys, kuris jungėsi su ežeru ir tokiu būdu juosė piliakalnį vandeniu. Viršuje stovėjo Tauragnų pilis. Manoma, kad kalno aikštelė susidėjo iš dviejų dalių, kurias skyrė 8 m pločio griovys. Rytinė aikštelės dalis buvo pilies vieta, o vakarinė – priešpilio. Archeologai kalno papėdėje rado brūkšniuotos, grublėtos, lygios ir žiestos keramikos, molinį verpstuką, molio tinko, geležies gargažių.
Taurapilis, kaip ir daugelis Lietuvos piliakalnių, apipintas legendomis. Tuose pasakojimuose susipina istorija, šių laikų realijos, aplinkos vertinimas, fantazija. Pasakojama, kad kalno viršūnėje senovėje augęs storas ąžuolas, jo šovoje gyvenęs vaidila, o vaidilutės kūrenusios ugnį. Įvedus krikščionybę ant kalno pastatyta bažnyčia, kuri po kiek laiko išnykusi ir dabar esanti kalno viduje. Legenda byloja, kad sykį vienas drąsuolis atidžiau pažvelgęs į duobę ir pamatęs gelmėse apleistą bažnyčią su išgriuvusiais altoriais, o viduje groję vargonai. Šv. Jono naktį, lygiai vidurnaktį piliakalnis atsidengiąs vienai sekundei – turintys geras akis gali pamatyti bažnyčią ir vargonus.
Pasak kito padavimo senų senovėje į šias apylinkes užklydo lietuvių karžygių būrys, vedamas kunigaikščio Rigimundo ir jį lydėjusio kanklininko. Užėjus nakčiai, sunkaus žygio ir ilgos kelionės išvarginti karžygiai sumigo. Nemiegojo tik senasis kanklininkas. Jis taip gražiai kankliavęs, kad iš girių tankumyno atbėgo du taurai, atsigulė prie jo kojų ir klausėsi švelnios muzikos. Kanklininkas mokėjęs susikalbėti su girios gyventojais. Taurai jam parodė patogesnę vietą, esančią kitoje ežero pusėje. Tai buvo urvas. Karžygiams ta vieta patiko ir čia pasistatė pilį, o savo Dievams įruošė šventyklą. Kadangi vietą jiems nurodė taurai, tai ir naują pilį pavadino Tauro vardu. Dar ir dabar žmonės pasakoja apie Taurapilio kalne esantį paslaptingą urvą, iš kurio tyliomis naktimis skamba graži muzika. Padavimus ir legendas susirinkusiems skaitė Vytautas Lekavičius ir Milda Raslanienė, o nuotaiką kūrė kanklėmis grojusi Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos auklėtinė Karolina Bikulčiūtė.
Piliakalnių, pilkapių istorija yra ilga ir turininga. Renginio metu kalbėta apie senovės lietuvių piliakalnius, pilkapius, kuriuos visi po saują, prijuostę, kepurę ar batą nešė ir pylė. Beveik 900 metų (nuo III iki XI a.) lietuvių gentis pylė pilkapius.
Po istorijos pamokos ant piliakalnio profesorius V. Vaitkevičius pakvietė visus aplankyti vertingiausią archeologams radinį – V a. kunigaikščio pilkapyną vadinamą „kunigaikščio“ kapu. Vėliau patraukę Tauragnų ežero šiaurine pakrante rado mitologinius akmenis Šeimaties Mokus.
Tokios vietos turi savo aurą – atsiranda jausmas, tarsi persikeli šimtus metų į praeitį ir pradedi regėti istoriją. Žygio metu patirtas didžiulis dvasinis pakylėjimas, įkvėpimas, savo šaknų pažinimo džiaugsmas bei postūmis ir toliau eiti pasirinktu keliu.
Projektą vykdyti padeda partnerių Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko, Švenčionių rajono Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro, Ignalinos rajono bendruomenės centro „Bruknelėˮ, Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos, Ignalinos Trečiojo amžiaus universiteto atstovai, informaciniai partneriai viešoji įstaigai „Mūsų Ignalina“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Nauja vaga“.
Šio projekto metu jau aplankyti Linkmenų, Ginučių, Puziniškio, Taurapilio piliakalniai. Rugpjūčio 18 dieną laukia dar vienas susitikimas ant Kačėniškės piliakalnio (Švenčionių rajone Sirvėtos regioniniame parke).
