Istorijos profesorius: senturgyje dėmesio vertų eksponatų rastų ir muziejai
Kaune penktadienį prasidėjo visą savaitgalį truksiantis tradicinis senturgis „Laiko ratu“, kaskart sutraukiantis šimtus prekybininkų ir tūkstančius kolekcininkų bei istorijos mėgėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Senturgyje apsilankęs ir profesionalo akimi jį įvertinęs istorikas, VDU profesorius Jonas Vaičenonis sako, kad vertingų eksponatų čia gali rasti ir rimti muziejai.
„Į akis krenta gausa pačių įvairiausių istorijos laikotarpių ir paskirčių daiktų bei įrankių, prietaisų, leidinių ir panašių praeities liudytojų. Vis tik daugiausia autentiškų ir įdomių eksponatų iš XIX a. ir XX a. pirmosios pusės“, – senturgio asortimentą vertino profesorius.
Ir išties, akis pirmiausia užkliūva už tarpukario Lietuvos palikimo. Štai, ant vieno prekystalio sugulę paveikslėlis su Dariumi ir Girėnu, Kaune gamintų saldainių fabriko „Tilka“ dėžutės dangtelis ir anuometinis vadovėlis apie automobilius ir dyzelinius variklius.
„Tokių paveikslėlių su Atlantą perskridusiais garsiaisiais mūsų lakūnais Dariumi ir Girėnu anuomet buvo išleista tikrai daug, tad ir dabar jie nėra retenybė. Vis tik, tai irgi savotiškai liudija tą reikšmę ir svarbą, kurią šis lakūnų poelgis turėjo didžiajai daliai lietuvių. Dažnas tokį paveikslėlį ir sovietmečiu pagarbiai laikė kaip nepriklausomos Lietuvos prisiminimą“, – pasakojo J. Vaičenonis.
Saldainių dėžutės dangtelis – irgi gerai atspindintis tarpukario Kauną eksponatas, nes „Tilkos“ saldainių fabrikas buvo gerai žinomas ir svarbus. Lietuviškas vadovėlis apie automobilius – retesnis dalykas, bylojantis apie tam tikros specializuotos srities gyvavimą anuometinėje Lietuvoje.
Visai netoliese akis užkliūva už autentiško, taip pat tarpukario Lietuvoje, Klaipėdoje, gamintos acto esencijos buteliuko, o kiek toliau XX a. pradžios miesto žibintas, kuriame gatvių apšvietimui buvo įtaisoma speciali žvakė.
„Tokie eksponatai, atspindintys šio laikotarpio žmonių kasdienį gyvenimą, drąsiai galėtų papildyti miesto istorijai skirto muziejaus ekspozicijas“, – sakė istorikas.
Tokį muziejų neabejotinai praturtintų ir veikiantis XX a. ketvirto dešimtmečio šveicarų gamybos gramofonas, kurį prekybininkas sako parsivežęs iš Salantų miestelio. Jis sako išsamesnės jo istorijos nežinantis, bet sprendžiant iš to, kad jis ten buvo dar sovietmečiu, greičiausiai į Lietuvą atkeliavo ir buvo naudotas dar tarpukariu.
„To meto salionuose buvo populiaru susirinkti ir klausantis iš plokštelės grojančios muzikos šnekučiuotis, žaisti įvairius žaidimus ir, žinoma, šokti. Šis aparatas galėjo priklausyti ir pasiturinčiam miestiečiui, o per karo ar pokario sumaištį atsidurti provincijoje, bet galėjo tarnauti ir nedidelio miestelio elito pramogoms“, – galimus istorijos vingius aiškino pašnekovas.
Dar vienas įdomus, ir, pasak specialisto, Lietuvoje gana retas dalykas specialūs Amerikos lietuvių draugijų dar iki Pirmojo pasaulinio karo išleisti ženklai su JAV ir Lietuvos valstybiniais simboliais. Jais greičiausiai buvo apdovanojami labiausiai draugijoms nusipelnę asmenys, stambūs jų mecenatai.
Istoriko dėmesį atkreipė ir senesnius laikus bylojantis eksponatas – XIX a. pradžios stambesnio kalibro patrankos sviedinys su sprogstamajam užtaisui viduje palikta ertme. Pasak jį parduodančio prekybininko, šis rastas Latvijoje. O šalia esančios akmeninio kirvuko liekanos, anot jo, rastos Lietuvoje.
„Kaip ir minėjau, matome, kad nors ir yra ryškesnių laikotarpių, daug įdomių dalykų čia gali rasti įvairių istorijos laikotarpių mėgėjai, kolekcininkai, teminių restoranų, barų, kaimo turizmo sodybų savininkai. Žinau, kad čia mėgsta lankytis ir karo rekonstrukcijos klubų nariai, randantys čia ne tik autentiškų uniformų ar ekipuotės dalykų, bet ir tokių rekonstruojamą laikotarpį atitinkančių detalių, kaip valgymo įrankiai, šukos ar kitos smulkmenos, padedančios iki galo sukurti autentišką tam tikro laikotarpio vaizdą“, – sakė J. Vaičenonis.
Antrasis šiais metais senturgis „Laiko ratu“ Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, vyksta šį savaitgalį, rugsėjo 23–25 dienomis nuo ankstaus ryto iki vėlyvos popietės.
