3 gegužės, 2023
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

Istorikai apie Gegužės 3 d. konstituciją: Tai vertybinė koordinacinė sistema, kuria vėliau vadovavosi visa Europa

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas, Kazimiero Voiniakovskio paveikslas

Kai du istorikai kalbasi apie istorinius įvykius, archyviniuose dokumentuose užfiksuotų įvykių eiliškumas neretai lieka nuošalyje, į pirmą planą iškeldamas kitus netikėtus kontekstus. Lietuvos vyriausiosios archyvarės dr. Ingos Zakšauskienės ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Eligijaus Railos pokalbis, Gegužės 3 d. konstituciją atskleidžiantis naujoje šviesoje, šią tiesą tik patvirtina.

Trumpa pokalbio santrauka:

XVIII a. antrosios pusės laiko dvasia istoriografijoje apibūdinama dviem vaizdiniais.

Pirmasis – kad tai apšvietos Europa. Apšvietos Europa – tai filosofų Europa, Voltero idėjos. Lietuvoje to nematome. To priežasts – nuo 1717 m. priklausome Rusijos elektoratui. Kita vertus, barokas buvo toks priimtinas Lietuvos ir Lenkijos didikams, kad ilgai neužleido vietos apšvietos idėjos. Vis dėlto pagrindinis buvo būtent Rusijos faktorius.

Pirmoji konstitucija Europoje?  

Varžybos džiugina Lietuvos ir Lenkijos istorijos mylėtojus. Jeigu būti visiškai atviriems, reikėtų paminėti XVIII amžiaus fenomeną – Korsikos Respubliką, paskelbusią pirmąją  Europoje konstituciją, tačiau konstitucija tebuvo vieno puslapio, parašyta italų kalba. Kodėl jos neminime? Dėl tęstinumo. Juk Korsiką užėmė Prancūzija. Taigi Korsikos konstitucija galbūt ir nepelnytai užmiršta, tačiau tai nesumažina mūsų pasididžiavimo – Abiejų Tautų Respublika konstituciją priėmė anksčiau nei Prancūzija.

Nuo bajoriškos savivaldos prie parlamentarizmo.

Ketverių metų seimas priima Konstituciją. Konstituciją priėmė nauja, po pirmojo padalijimo – trauminio lūžio lenkų ir lietuvių visuomenėje – užaugusi karta, mat po pirmojo padalijimo kai kurių anksčiau buvusių itin įtakingų šeimų atstovams teko pasitraukti iš politikos scenos. Buvo įsteigta Edukacijos komisija, atsakinga už švietimo sistemą Lietuvoje ir Lenkijoje. Komisija nebuvo formali – ji pasiūlė naują mąstymo formą, ugdė naują Abiejų Tautų Respublikos pilietį. Ši karta užaugusi ir priėmė svarbiausius sprendimus, nulėmusius tolesnius politinius procesus. Naujos kartos bajorai, miestiečiai ir Karalius sukūrė tokį fenomeną, kaip Gegužės 3 d. konstitucija.  

Kaip vyko ugdymas? Vilniaus universitetas priklausė pažangiai minčių transliavimo tradicijai. Universitetas atsigręžė į gamtos mokslus, suklestėjo astronomija.

Konstitucijos svarbą pažymi ir jos minėjimas. Gegužės 3-iosos konstitucijai paminėti skirti renginiai 1792 m. nuvilnijo per visą Respubliką. Apie Konstitucijos priėmimą buvo kalbama kaip apie didingą, reikšmingą, bendruomenei ir tautai svarbų įvykį, kurį trumpai buvo galima apibūdinti taip: „tauta su Karaliumi veda mus į laisvę“. Savaime suprantama, į žodį „laisvė“ tuomet buvo sudedamas XVIII a. aktualus turinys.

Lietuvos valstybės istorijos archyve yra saugomi dokumentai, susiję su šiuo laikotarpiu. Tarkim, Stanislovo Augusto Poniatovskio laiškai. Tačiau, be Konstitucijos priėmimo, juose ilgainiui vis mažiau džiaugsmingų epizodų. Kokias idėjas gynė T. Kostiuška, J. Jasinskis?

Sukilimas taip ir nėra iki galo suvoktas, kaip mūsų istorijos dalis. Rusijos kariuomenė įvedė karinius dalinius į Lietuvą ir Lenkiją. Vasarą vyko lokalūs mūšiai, susidūrimai.  Karaliaus priesaiką Targovicos konfederacijai visi traktuoja kaip didžiausią išdavystę. Gali būti nepatenkintas savo valstybe, bet pakviesti svetimos valstybės kariuomenę yra didžiulė išdavystė. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Karaliaus majestatas suteptas galutinai. T. Kostiuška ir J. Jasinskis gelbėjo Gegužės 3 d. konstitucijos garbę ir idėjas. Tai vienas gražiausių mūsų istorijos puslapių. Jie patys buvo išaugę Gegužės 3 d. konstitucijos dvasioje.

Vos po ketverių metų įvyko trečiasis padalijimas. Kaip techniškai vyko tas ištrynimas iš žemėlapio, kaip valstybė nustojo egzistuoti?

1793 m. Karalius parėmė Targovicą, o Gardino Seimas pritarė antrajam padalijimui. Reikėtų atkreipti dėmesį į Karaliaus poziciją. Lenkų istoriografai labai negailestingi Karaliaus atžvilgiu – jeigu kas ir galėjo pristabdyti tokį valstybės naikinimą, tai tik valdovas, sutelkęs savo rankose paskutines valstybingumo teises. Tačiau dėl savo menkystės ir egoistinių ambicijų jis atsisakė sosto. O juk galėjo atsisakyti vykti į Gardiną, galėjo pasipriešinti Kotrynos valiai. Karalius galėjo reprezentuoti savo valstybę bent kaip simbolis, tačiau jis net ir to nepadarė. Jeigu jis būtų pasielgęs kitaip, Lenkija su Lietuva būtų mėginusios gintis, galbūt būtų prasidėjęs derybų procesas. Tačiau Karalius tokiu būdu išsprendė savo asmeninius klausimus. Vėliau liko tik techninis sprendimas – pasirašius likvidacijos aktą valstybės nebeliko.

Gegužės 3 d. konstitucija – Lietuvoje tuo metu vyravusių idėjų simbolis.

Jeigu ne Lietuvos bajorų parama, Gegužės 3 d. konstitucija nebūtų buvusi taip sėkmingai priimta. Iš 120 bent 30 žmonių buvo iš Lietuvos arba susiję su Lietuva. Konstitucijoje buvo numatyta, kad kas 25 metus ji turi būti persvarstyta. Pabandykime paspėlioti, kaip tai galėjo vykti praėjus ketvirčiui amžiaus. Tarkim, Simonas Daukantas, 23 metų Vilniaus universiteto auklėtinis, kartu su kitais bajorais būtų galėjęs sėdėti salėje, persvarstant Konstituciją. Romantizmo tendencijų paveikti jie būtų siekę permąstyti Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius.

Lietuva turi kuo didžiuotis – be mūsų indėlio Europos kultūra būtų žymiai seklesnė, o Gegužės 3 d. konstitucija tapo gairėmis, vertybine koordinačių sistema visai Europai.


11 balandžio, 2025

Pradžia – kaimas Žvelgti į Šiluvos istoriją – tai pažvelgti į miestelio ir šventovės simbolinį dialogą, turėjusį įtakos vietovės tapatybės […]

Ąžuolyno bibliotekoje atrastas unikalus leidinys
11 balandžio, 2025

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus, Baroko epochos poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) vardu pavadintas asteroidas „Sarbievius“. Asteroidą atrado VU Fizikos fakulteto […]

Liudas Glemža
11 balandžio, 2025

„Per 35 m. nepriklausomybės metus Lietuvoje užaugo profesionalių istorikų karta, kuri ne tik užsiima moksliniais tyrimais, bet ir stengiasi apie […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
8 balandžio, 2025

Balandžio 4 d. Panevėžio r. Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčioje vyko Ažagų – Eimuliškio kautynių 80- mečio minėjimas.  Minėjimas prasidėjo Šv. […]

5 balandžio, 2025

Prieš 50 metų, 1975 m. balandžio 4 d. Žaslių geležinkelio stotyje įvyko viena didžiausių Lietuvoje geležinkelio katastrofų.   Iš Vilniaus į Kauną […]

2 balandžio, 2025

Regionų administraciniam teismui panaikinus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimą Ukmergėje pašalinti paminklą partizanui Juozui Krištaponiui, vadinamosios […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
29 kovo, 2025

Kovo 27 d. Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinės vyko antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, politinio kalinio, Lietuvos kariuomenės savanorio, visuomenininko, šaulio, Vyčio […]

A. Pakėno parengta atsiminimų knyga apie Paulių Širvį „Palik tik dainą man…“ ir jo paties pomirtinė publicistikos knyga „Ataudai“ / Albino Kuliešio nuotr.
29 kovo, 2025

Ukmergės kultūros centro Mėlynojoje salėje prisimintas šiame krašte, Deltuvos žemės Trainių kaime, gimęs poetas, muziejininkas Alfonsas (Alfas) Pakėnas (1953 04 […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
25 kovo, 2025

Pirmoji lietuviška mokykla Kauno Vilijampolėje buvo pradėta statyti  prieš 115 metų (1910 m.) lietuvių bendruomenės lėšomis ir pavadinta  kun. Aleksandro […]

24 kovo, 2025

Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje yra vienas svarbiausių įvykių, kuris iki šiandien daro įtaką vietai, o taip pat ir katalikybės Lietuvoje […]

22 kovo, 2025

Šeštadienį Prezidentūros Baltojoje salėje buvo minimas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos 100 metų jubiliejus.   Prieš šimtmetį įkurtos […]

22 kovo, 2025

Penktadienį Šiauliuose buvo nukabinta Jono Noreikos-Generolo Vėtros pagerbimo lenta. Šiaulių rajono mero patarėjos Ritos Žadeikytės teigimu, informacija apie šį įvyki […]

21 kovo, 2025

Prasidėjęs pavasaris atnešė gerų žinių – kovo 15 d. rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Nedidelis pluoštelis į ritinėlį susuktų ir į […]

19 kovo, 2025

Trečiadienį Vilniaus rotušėje skambėjo melodingi kanklių garsai, kvepėjo vašku marginti margučiai, o scenoje pasakojamos istorijos tarsi susiejo praeitį ir dabartį […]

18 kovo, 2025

Šiandien Panevėžio miesto kultūrinį peizažą papildė naujas meninis akcentas – skulptūra „Panevėžiškis raktininkas“. Ji iškilmingai atidengta prie seniausio miesto pastato […]

17 kovo, 2025

Kovo 11–14 dienomis Telšių rajono delegacija, gavusi kvietimą iš Gedolah Ateres Shlomo Ješivų tinklo – Telz Ješivos vyriausiojo Rabino Sholem […]

16 kovo, 2025

Spaudos draudimas ir knygnešystė – reikšmingas mūsų istorijos epizodas, neturintis analogų kitose šalyse. Savo samprotavimus apie šį fenomeną pradėsiu nuo […]

14 kovo, 2025

Lietuvos nacionalinis muziejus šiais metais mini 170-ąsias įkūrimo metines. Šia proga kiekvienas iš padalinių rengia vieno eksponato parodas. Kaip savo […]

Juozas Tarvydas su šeima, minint jo 70-metį, 1970-01-06.
14 kovo, 2025

Kiekvienas savo gyvenimo kelyje sutinkame Mokytoją, kuris tampa kelrode žvaigžde mūsų siekiuose, sektinu pavyzdžiu mokant ir auklėjant vaikus. Apie tokį […]

12 kovo, 2025

Kovo 11 dieną Ėriškių kultūros centras kartu su renginio partneriais Vadoklių, Ramygalos, Krekenavos kultūros centrais, Upytės A. Belazaro pagrindine mokykla […]

Regionų naujienos