1 balandžio, 2015
Marius Dirgėla, VšĮ Vilniaus dailės akademija

Istorinė Panemunės pilis ieško naujo valdovo

Lietuvoje išlikusių istorinių pilių yra vos keletas, o Panemunės pilis pagrįstai laikoma geriausiai išlikusia renesansine reprezentacine pilimi Lietuvoje. Todėl  galimybė tapti tokio turto savininku – itin reta. „Šiemet, aukštosioms mokykloms atsivėrus galimybei laisviau disponuoti savo turtu, jau ne viena jų pasinaudojo šia galimybe gauti papildomų lėšų. Neturėdami galimybės savo pinigais prisidėti prie Akademijos infrastruktūros atnaujinimo europiniuose projektuose, bendru sutarimu – nors ir sunkia širdimi – nusprendėme prioritetą teikti tiesioginei veiklai ir atsisakyti nekilnojamojo turto, kurį valdėme kelis dešimtmečius – Panemunės pilies“ sako VDA rektorius prof. Audrius Klimas. Pardavus pilį gautomis lėšomis Akademija planuoja iš esmės atnaujinti studijų procesus visuose fakultetuose, pasikviečiant dėstytojų iš Norvegijos, Danijos, Olandijos ir net Pietų Afrikos Respublikos. Studijų prorektorės prof. Eglės G. Bogdanienės teigimu, radikalus posūkis link tarptautiškumo buvo planuojamas jau seniai. „Dabar matome galimybę proveržiui. Tikslą tapti pirmaujančia regiono universitetine dailės mokykla pasieksime žymiai greičiau, nei planuota. Vyresniųjų klasių moksleiviai jau gali rengtis didžiumą dalykų Akademijoje studijuoti anglų ir prancūzų kalbomis“ teigia profesorė, „o bet kokie dirbtuvių aprūpinimo technika ir technologijomis trukdžiai netrukus bus pamiršti“.

Akademijos vadovybė tikisi, kad būsimasis savininkas taip pat jautriai žiūrės į pilies istoriją ir per kelis dešimtmečius susiformavusius jos ryšius su kultūra, menu ir ypač daile. Pilis – ne vien tik mūrai. Joje, kaip ir pridera, gyvena „nuosavas“ vaiduoklis, parapsichologus šiurpina po vienu iš bokštų buvusi kankinimų kamera, o palėpėje siaučia šikšnosparnių kolonija.

Tačiau tokius nepatogumus su kaupu turėtų kompensuoti kartu su pastatais ir žeme naujajam savininkui atiteksiantis grafo titulas ir Valstybinės heraldikos komisijos patvirtintas pilies herbas. „Jau turime rimtai besidominčių šiuo objektu fizinių asmenų“ sako pilies valdytojas Antanas Šveiberis, „tarp jų ir grafo Eperješo palikuonys, šiuo metu gyvenantys Zalcburge; prašymą įsigyti aukciono dokumentų kompletą taip pat įsigijo kelios įmonės bei Rusijos Federacijos Kaliningrado srities administracija“.

Kokia gi garsiosios pilies istorija, žengianti į naują etapą?

Dešiniojo Nemuno kranto aukštutinėje terasoje stovinti Panemunės pilis pastatyta jau pasibaigus kovų su kryžiuočiais epochai,  toje vietoje buvusį dvarą 1597 m. nusipirko vengrų kilmės didikas Jonušas Eperješas, atvykęs į Lietuvą Stepono Batoro valdymo metais. Manoma, kad pilis pradėta statyti 1604 m. pagal olandų kilmės architekto Petro Nonharto – vieno iš garsiausių tuo metu Lietuvoje dirbusių architektų – brėžinius. Panemunėje ant aukštos natūralios kalvos buvo pastatyti du dviaukščiai rūmų korpusai: rytinis gyvenamasis ir šiaurinis ūkinis, juos iš pietų ir vakarų jungė aukštos gynybinės sienos su keturių aukštų bokštais pietryčių ir pietvakarių kampuose (dabar išlikęs tik XVII a. vid. Dar paaukštintas pietvakarių bokštas). Pilies pastatai juosė trapecijos formos vidaus kiemą. Santūrios pastato išorės formos slėpė prabangiai įrengtus interjerus. Apie jų meninį vaizdą galima spręsti tik iš archeologinių radinių, iš jų bene įspūdingiausi yra ornamentuotų, herbais puoštų koklių fragmentai.

Po J. Eperješo mirties pilis galiausiai perėjo vienam iš jų – Kauno pavieto pastalininkui Kristupui Eperješui. 1649 m. buvo atlikta pilies rekonstrukcija, pilies rūmai įgijo manierizmo ar ankstyvojo baroko architektūros elementų, perstatyta arkada – baroko bruožų. Pastatydinti šiaurės vakarų ir šiaurės rytų bokštai (išliko tik pirmasis), sutvarkytas parkas.

1795 m. pilis atiteko buvusiam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų maršalkai Mykolui Gelgaudui, o vėliau jo sūnums Antanui ir Jonui. Lenkų kariuomenės generolas A. Gelgaudas tapo vyriausiuoju sukilimo vadu Lietuvoje. Deja, sukilėliams pralaimėjus, pilis nusiaubta, apgriauta ir išplėšta, o 1832 m. perimta caro valdžios nuosavybėn. Negyvenama ir apleista ši pilis nebuvo dažnai perstatinėjama, todėl iki mūsų dienų jos architektūra pakito palyginti nedaug. Architektūros požiūriu šiandien tai yra autentiškiausia XVII–XVIII a. Lietuvos rezidencinė pilis. Iš keturių pilies korpusų išliko trys: seniausias rytinis, XVIII a. Buvęs svarbiausias pietinis ir vakarinis. Pastarojo korpuso kampuose stovi du iš buvusių keturių pilies bokštų.

1961 m. Panemunės pilis įtraukta į Lietuvos architektūros paminklų sąrašą.

Pilis bus parduota viešame aukcione dar šiemet, todėl visi norintys ją laisvai aplankyti kviečiami šią vasarą pasinaudoti galbūt paskutine proga – kas žino, koks ekscentriškas turtuolis grafas įsikurs už aukštų jos mūrų ir kaip jis žiūrės į atvykėlius.


Vita Daniliauskas / Dariaus Pavalkio nuotr.
21 gruodžio, 2024

Prieš 70 metų, Kūčių išvakarėse, tarsi lenktyniaudamas su Kūdikėlio Jėzaus atėjimu, Griškabūdžio parapijos narių Liudos ir Vytauto Daniliauskų šeimoje apie […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

18 gruodžio, 2024

Sostinės taryba kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui prof. Vytautui Miškiniui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Toks įvertinimas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr
17 gruodžio, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje 2024 m. Bronio Savukyno premija įteikta rašytojai, eseistei, žurnalistei Gintarei Adomaitytei. Premija ji įvertinta už daugiametę ekspresyvią […]

Astos Andrulienės nuotr.
17 gruodžio, 2024

Įpusėjus gruodžiui, 2024 m. gruodžio 14 d., „Kalėdiniame žąsų turguje Mažojoje Lietuvoje“, kurį kasmet organizuoja Pagėgių savivaldybės kultūros centras, tradiciškai […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

13 gruodžio, 2024

Užbaigus remonto darbus Tauragėje duris atvėrė lopšelio-darželio „Pušelė“ II korpusas. Šiame korpuse iš viso atnaujintos šešios grupės, iš kurių dvi […]

Modesto Endriuškos nuotr.
13 gruodžio, 2024

„Galiausiai civilizacijos žūsta dėl to, kad klauso savo politikų, o ne savo poetų”, – sakė vienas žinomiausių pasaulyje lietuvių kino […]

12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

Talpūnuose gyvenanti Almutė Laučiūnienė „YouTube“ kanale paskelbė daugiau kaip pusketvirto tūkstančio savo įdainuotų liaudies dainų ir giesmių bei savo sukurtų dainų / autorės archyvo nuotr.
11 gruodžio, 2024

Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

10 gruodžio, 2024

Biblioteka – erdvė, kur susitinka kartos, dalijamasi patirtimi ir drauge mokomasi. 2024 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

6 gruodžio, 2024

Lietuvos kultūros sostinės titulą perima Druskininkai – kurortas, garsėjantis ne tik sveikatinimu, bet ir intensyviu kultūriniu gyvenimu, kuris 2025-aisiais taps […]

6 gruodžio, 2024

Tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių įsikūrusius Kaišiadoris anksčiau daugelis pravažiuodavo neužsukdami. Šiais metais viskas pasikeitė: į miestą traukiniais ir automobiliais […]

6 gruodžio, 2024

34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta literatūros tyrinėtojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Vilniaus universiteto profesorei emeritei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių […]

3 gruodžio, 2024

Trumposios prozos skaitymų festivalis „Imbiero vakarai“, prasidėjęs prieš dvidešimt metų ir skirtas rašytojui Jurgiui Kunčinui atminti, vėl nustebino žodžio meistryste […]

D. Živelienės nuotr.
29 lapkričio, 2024

Šiandien Lietuvoje įvyko svarbus pokytis – Slow Food organizacija oficialiai patvirtino dvi naujas bendruomenes mūsų šalyje. Tai ženklas, kad visame […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr.
28 lapkričio, 2024

Kultūros ministras Simonas Kairys Sapiegų rūmuose Vilniuje įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno […]