Istorinėje Punioje aptarti dideli darbai
Istorinė Punia ir piliakalnis Alytaus rajone gali tapti dar viena šiuolaikiniams turistų poreikiams pritaikyta, istorines vertybes pristatanti vieta Lietuvoje. Mokslininkai parengė Punios piliakalnio tvarkybos koncepciją, kurią pristatė Alytaus rajono savivaldybės vadovams, Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos, gyventojų atstovams.
Punia priskiriama prie 14 ankstyvųjų LDK miestų, beveik 400 metų turėjo Magdeburgo teises. Manoma, kad ant piliakalnio stovėjusi Pilėnų pilis, kurią 1336 m. užpuolė kryžiuočiai ir vietos gyventojai, vadovaujami kunigaikščio Margirio, ne pasidavė, bet susidegino.
Punios piliakalnis, dar vadinamas Margio, Margirio kalnu, vienas didžiausių šalyje, stūkso Nemuno ir Punelės santakoje. Apylinkėse plyti garsusis Punios šilas, kuriame įkurtas kraštovaizdžio draustinis.
Visas šias istorines ir gamtos vertybes Alytaus rajono savivaldybė, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija bei piliakalnio tvarkybos koncepciją paruošę mokslininkai siekia sujungti į vieną didelį turistų lankomą objektą.
„Atvykę į Punią turistai turėtų praleisti ne vieną ir ne dvi valandas. Punia turi visas galimybes tapti vienu žymiausių objektų Lietuvoje“,– sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Gintaras Stauskis, pristatęs piliakalnio tvarkybos koncepciją. Pristatyme dalyvavo ir koncepciją kartu ruošę Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) pirmininkas Alvydas Mituzas bei Lietuvos archeologas, archeologijos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Gintautas Zabiela.
Koncepcijoje siūloma įrengti Punioje didelę aikštę, poilsio aikšteles, tiltą į piliakalnį, ant piliakalnio pažymėti buvusio dvaro vietą, išvalyti krūmus ir medžius, kad atsidengtų Nemunas, įrengti prieigą prie upės, persikėlimo galimybę į kitame krante esantį Punios šilą, vertingą augmenija, apglėbtą Nemuno kilpa, vieną įdomiausių Lietuvos miškų botaniniu požiūriu. Koncepciją parengusių mokslininkų teigimu, būtina išnaudoti informacines technologijas, pristatant Punios istoriją ir jos vertybes.
Mokslininkai pabrėžė, kad labai svarbu įgyvendinant projektą, bendradarbiauti su verslininkais ir vietiniais gyventojais, kurie galėtų pasiūlyti apgyvendinimo, maitinimo, pramogų paslaugų. „Reikėtų kalbėti apie viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę“,– pažymėjo G. Stauskis.
Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas pasiūlė bendradarbiauti ir su bažnyčia, kurios vaidmuo taip pat didelis. Piliakalnio papėdėje yra Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia.
„Kad Punios piliakalnio atnaujinimo projektas būtų įgyvendintas, reikia daug darbo. Punia gali tapti gražia, gausiai turistų lankoma, rajoną, visą Lietuvą ir jos istoriją reprezentuojančia vieta“,– sakė rajono meras A. Vrubliauskas.
Punios piliakalnio sutvarkymo koncepcijos pristatyme dalyvavo vicemeras Arvydas Balčiūnas, mero patarėjai Ramūnas Bielevičius ir Sergejus Riabininas, savivaldybės specialistai, gyventojų atstovai, Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos direktorė Dalia Križinauskienė ir darbuotjai, verslininkė, planuojanti teikti apgyvendinimo, maitinimo ir kitas paslaugas, pateikusi projektą Europos Sąjungos paramai gauti.
Nemuno kilpų regioninio parko darbuotojas Žydrūnas Preikša papasakojo miško sutvarkymo ir pritaikymo turistams planus. Alytaus rajono vietos veiklos grupės projektų vadovė Vida Vrubliauskienė priminė, kad Punios piliakalnio sutvarkymo projektas labai siejasi su tuo, kad ateinančiais metais Punia paskelbta mažąja kultūros sostine, o Seimas 2017-uosius paskelbė piliakalnių metais.
