17 birželio, 2024
LGGRTC

Istorinės atminties parodos – Lietuvos Respublikos Seime

Parodas pristato LRS narė P.Kuzmickienė / LRS nuotr.

Lietuvos Respublikos Seime atvertos dvi parodos, kuriomis minimos ir prisimenamos Gedulo ir vilties, Okupacijų ir genocido dienos. Taip pat pažymimas prieš 80 metų prasidėjęs partizaninis karas. 

Parodų pristatyme dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai, Seimo nariai Arvydas Anušauskas, Juozas Baublys, Angelė Jakavonytė, Vilius Semeška, Paulė Kuzmickienė, Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos skyriaus pirmininkas Juozas Stramkauskas, Lietuvos laisvės gynėjai ir kiti garbūs svečiai.

Pristatyti šias parodas Seime – parlamentarės P. Kuzmickienės idėja. 

Pirmoji paroda „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) partizanų ženklas. 1949“ skirta supažindinti visuomenę su 1949 m. vieningo Lietuvai partizanų ženklo sukūrimo istorija. Planuojama, kad ateityje ji bus eksponuojama renginiuose, kuriuose bus pristatomas tipinis antkapinis partizanų ženklas. Parodą parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras su Varėnos rajono svaivaldybe. (Eugenijus Peikštenis, Vega Ribikauskienė, dailininkė Aistė Tarabildienė). Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos ypatingojo archyvo ir LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų.

Renginio metu buvo papasakota, kad 2023 m. rudenį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras su Varėnos rajono savivaldybe pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje buvo numatyta, kad 2024 metais bus pagaminti tipiniai Lietuvos partizano ir Lietuvos partizanų ryšininko antkapiniai ženklai, parengta ženklų įsigijimo ir platinimo tvarka. Varėnos rajono savivaldybė jau pradėjo rengti rajono teritorijoje esančių partizanų ir jų ryšininkų kapų sąrašą. Todėl 2024 m. gegužės 19 dieną, Varėnoje teikiant kasmetinę A. Ramanausko-Vanago premiją, pirmą kartą visuomenei ir buvo pristatytas antkapinio ženklo maketas ir paroda. 

Dėl antkapinio ženklo vaizdo ir autoriaus pasirinkimo abejonių nekilo – juo tapo jau 1949-10-10 LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko J. Žemaičio-Vytauto patvirtintas ir LLKS prezidiumo nario B. Liesio-Nakties sukurtas ženklas. Antkapinio ženklo maketą gamybai parengė Pasaulio tautų teisuolio antkapinio ženklo kūrėjai architektas Tauras Budzys ir skulptorius Jonas Gencevičius. 

Kaip sakė LRS narė P. Kuzmickienė, šis ženklas atliepia lūkestį įprasminti kiekvieno partizano kapą. Pirmiausia Varėnoje, o paskui ir visoje Lietuvoje.

Antroji paroda„Laisvės kovotojai karžygiai. Partizanų Lietuva“ skirta susipažinti su svarbiausiais laisvės kovotojais, kuriems buvo suteiktas Laisvės kovotojo karžygio garbės vardas. Kaip kalbėjo parodos rengėja dr. Aistė Petrauskienė, vis dar mažai žinome apie aštuonias asmenybes, kurioms patys partizanai 1949–1950 metais suteikė aukščiausią įvertinimą – Laisvės kovotojo karžygio vardą. Šis reikšmingas apdovanojimas buvo skiriamas ginkluotojo pasipriešinimo nariams tikintis, kad ypač pasižymėję ir įvertinti jo dalyviai Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Juozas Kasperavičius-Visvydas, Vaclovas Voveris-Žaibas, Petras Bartkus-Žadgaila, Konstantinas Bajerčius-Garibaldis, Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas, Kazimieras Pyplys-Audronis, Juozas Lukša-Mykolaitis atkovojus nepriklausomybę nebus užmiršti, o jų indėlis įprasmintas valstybiniu mastu. Susirinkusieji turėjo unikalią galimybę – pirmą kartą pamatyti šią istorinės atminties parodą.

Šią parodą parengė Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdis.

Išgirdome jaunosios karininkės Rūtos Visockytės atliekamas partizanų dainas.

Parodas galite aplankyti birželio 13 – 28 d. Seimo Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje. 


5 rugsėjo, 2024

1939 m. rugsėjo 5 d. pirmą kartą į orą pakilo  dvivietis vienmotoris pikiruojantis lengvasis bombonešis ANBO-VIII – paskutinysis iš brigados […]

1 rugsėjo, 2024

1993 m. rugpjūčio 31-oji – viena svarbiausių moderniosios Lietuvos Respublikos istorijos datų. Būtent tą vakarą Lietuvos Respublikos teritoriją paliko paskutinis […]

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. ELTA Dainius Labutis
1 rugsėjo, 2024

Lenkijai minint 85-ąsias  Vokietijos įsiveržimo į šalį metines, prezidentas Andrzejus Duda dar kartą pareikalavo, kad Berlynas atlygintų už Antrajame pasauliniame […]

28 rugpjūčio, 2024

Sostinės taryba pritarė dviejų iškilių asmenybių, Nepriklausomybės Akto signatarų, įamžinimui. Tipinė atminimo lenta Kazimierui Motiekai atsiras ant Gynėjų g. 4 […]

28 rugpjūčio, 2024

Trečiadienį Vilniaus miesto taryba nutarė pervadinti Fabijoniškių mikrorajone esančias nevienareikšmiškai vertinamų poetų Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatves. Savivaldybės sprendimu, […]

28 rugpjūčio, 2024

Vilniaus miesto taryba panaikino rašytojo Petro Cvirkos aikštės pavadinimą. Naujamiesčio mikrorajone esančiai aikštei kol kas nebus suteiktas joks kitas pavadinimas. […]

28 rugpjūčio, 2024

Reaguodama į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) įpareigojimą, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė tikina pateikusi siūlymą mieste […]

25 rugpjūčio, 2024

Užvakar minėjome 105-ąsias Zarasų operacijos metines. Mylintiems Lietuvos karybos istoriją ir mėgstantiems daug švęsti turime gerą žinią – šią pergalę […]

24 rugpjūčio, 2024

2024 m. Šiauliai rugpjūčio 24-ąją tapo tarptautinio susitikimo ir vienybės vieta – ant Sukilėlių kalnelio vyko tradicinis susitikimas su organizacijos […]

23 rugpjūčio, 2024

Lygiai prieš šimtą metų, 1924 m. rugpjūčio 23 d., Kaune prasidėjo Dainų diena – tris su puse tūkstančio choristų ir […]

Širvintos, Širvintų savivaldybės archyvas
23 rugpjūčio, 2024

„Laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius kreipėsi į desovietizacijos komisiją, prašydamas įvertinti, ar Širvintų kapinėse esančiu obelisku nėra propaguojami totalitariniai režimai. „Kreipiausi […]

23 rugpjūčio, 2024

Šiandien minimos 85-osios Molotovo-Ribbentropo pakto metinės, kada 1939 m. Sovietų Sąjunga ir Vokietija tarpusavyje pasidalino Vidurio Europą ir pradėjo Antrąjį […]

23 rugpjūčio, 2024

1989 metų rugpjūčio 23 dieną maždaug 2 milijonai žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos susikibo rankomis, sudarydami  600 kilometrų ilgio gyvąją […]

23 rugpjūčio, 2024

Baltijos kelias – viena svarbiausių Baltijos valstybių laisvėjimo iš sovietinės okupacijos akcijų. Tai buvo nesmurtinio pasipriešinimo kelias, kurį valstybės pasirinko […]

22 rugpjūčio, 2024

Prieš 37 metus – 1987 m. rugpjūčio 23 d. – disidentė Felicija Nijolė Sadūnaitė sakė kalbą mitinge prie Adomo Mickevičiaus […]

22 rugpjūčio, 2024

Žemaitijoje gyvenusio ir kūrusio poeto, prozininko ir žurnalisto Algirdo Kazragio kūrybinis palikimas itin turtingas: vos 40 gimtadienių, o sukurta net […]

Dr. R. Kaminsko, D. Poškienės, V. Juraičio nuotr.
22 rugpjūčio, 2024

Šiais metais minime Karaliaučiaus universiteto įkūrimo 480 metų sukaktį. Tai datai paminėti Kauno Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčioje surengta konferencija. […]

Atminimo ženklų įrengimas / Edvardo Grušo nuotr.
21 rugpjūčio, 2024

Telšių rajone, Viešvėnų seniūnijoje, greta Rainių, dviejose žydų žudynių vietose Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo iniciatyva buvo pastatyti du […]

Birutė Kerušauskienė turi ką papasakoti apie kiekvieną eksponatą / Birutės Nenėnienės nuotr.
21 rugpjūčio, 2024

Į šiemetinę mažąją Lietuvos kultūros sostinę Suvalkijos krašte – Višakio Rūdą – atvedė skaidri ir ramiai šilta rugpjūčio diena. Visoje […]

Albinas Kentra
21 rugpjūčio, 2024

Neseniai anapilin iškeliavusio Albino Kentros gyvenimo darbų ir kovos už laisvę  istorija – tarsi gero filmo scenarijaus verta drama, kurią […]