Įteikta penkioliktoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija
Skambant kuršininkų kalbai ir šio krašto melodijoms šiandien buvo įteikta penkioliktoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija, kuri skirta prof. dr. Daliai Kiseliūnaitei.
„Vieni ją pažįstate kaip savo dėstytoją, kiti kaip savo draugę, treti kaip šios bažnytėlės vargonininkę, ketvirti kaip tyrinėtoją, penkti kaip puikiausią vadovę ir folklorininkę“, – į susirinkusiuosius Juodkrantės bažnyčioje šiandien kreipėsi Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, pristatydama premijos laureatę.
Visgi, daugiausia dėmesio premijos įteikimo metu sulaukė gerbiamos Dalios Kiseliūnaitės nuopelnai puoselėjant pamario etninę kultūrą ir kalbos paveldą.
„Kuršininkų nebeliko. Tai ką aprašo Dalia ir kokį paminklą stato savo knygomis yra neįkainuojama, nes tai bus vienintelis toks išsamus kuršininkų kalbos palikimas. Liudvikas Rėza svarbus ne tik kaip jis pats, bet jis išsaugojo mums Donelaitį, todėl sakau, kad Dalia Kiseliūnaitė mums svarbi ne tik kaip mokslininkė, bet ir kaip žmogus padėsiantis išsaugoti visą kuršininkų etnolektą ateinančioms kartoms“, – pabrėžė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė.
Pačios prof. dr. Dalios Kiseliūnaitės teigimu, būti premijos laureate sunku, nes Martyno Liudviko Rėzos vardas įpareigoja: „Tai buvo viena iš asmenybių, kuri labai daug reiškė mano mokslinėje veikloje, mano darbuose, kryptyje“.
Neringos meras Darius Jasaitis atkreipė dėmesį į tai, kad šios premijos laureatai tarsi gintarai puošia Lietuvą, tiek Mažąją, tiek Didžiąją: „Šiais metais premiją gauna nuostabi laureatė, džiugu, kad pavyksta išlaikyti aukštą premijos kartelę“.
Neringos savivaldybės tarybos sprendimu premija prof. dr. Daliai Kiseliūnaitei skirta už Kuršių nerijai ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą, pamario etninės kultūros ir kalbos paveldo puoselėjimą.