Įteikti Kalbos komisijos apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą
Lietuvos mokslų akademijoje kovo 15 d. iškilmingame Lietuvių kalbos dienų renginyje įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą. Nuo 2016 metų apdovanojimai skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą. Šiemet tradicinėmis skulptūrėlėmis „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomais apdovanoti lietuvių kalbininkė ir vertėja, ilgametė Italijos universitetų lituanistikos dėstytoja Birutė Žindžiūtė-Michelini, Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos lietuvių ir lotynų kalbos mokytojas ekspertas Vidas Garliauskas ir pernai publikuoto „Aiškinamojo geografijos terminų žodyno“ autorių kolektyvas.
Italijoje daugelį metų gyvenanti ir dirbanti lituanistė B. Žindžiūtė-Michelini įvertinta už lietuvių kalbos puoselėjimą, ilgametę ir nuoseklią lituanistinę veiklą. Mokytojui ekspertui V. Garliauskui apdovanojimas paskirtas už lietuvių kalbos puoselėjimą, kultūrinę veiklą ir pastangas plėsti mokinių kultūrinį akiratį ir kūrybingumą. Žodyno autorių kolektyvui (Pauliui Kavaliauskui, Dovilei Krupickaitei, Giedrei Beconytei, Donatui Burneikai, Algimantui Česnulevičiui, Vidmantui Daugirdui, Marytei Dumbliauskienei, Margaritai Jankauskaitei, Genovaitei Kynei, Dariui Jarmalavičiui, Edžiui Kriaučiūnui, Jurgitai Mačiulytei, Albinui Pilipaičiui, Donatui Pupieniui, Egidijui Rimkui, Gintarui Stankūnavičiui, Rasai Šimanauskienei, Rolandui Tučui, Gintarui Valiuškevičiui, Darijui Veteikiui, Jonui Volungevičiui) skirtu apdovanojimu padėkota už vertingo „Aiškinamojo geografijos terminų žodyno“ parengimą.
Apdovanojimus įteikė VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis ir Lietuvių kalbos instituto direktorė, VLKK narė, Apdovanojimų atrankos komisijos pirmininkė Albina Auksoriūtė. Seimo Pirmininko pavaduotojo, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininko Pauliaus Saudargo vardu laureatams atminimo dovanas įteikė šios komisijos sekretorius Kęstutis Kaminskas. Iškilmių svečius pasveikino LMA prezidentas akad. Jūras Banys, Šakių, šių metų Lietuvių kalbos dienų sostinės, rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis.
Atsiėmusi apdovanojimą B. Žindžiūtė-Michelini teigė negalinti neprisiminti savo vyro šviesaus atminimo italų lingvisto ir baltisto Gvido Mikelinio (Guido Michelini) ir nepadėkoti jam. Tai per jį lietuvė atsirado Italijoje ir jo padedama pradėjo savo veiklą. „Mano vyras mylėjo mūsų kalbą. Džiaugiuosi, kad namuose galėjau kalbėti savo kalba. Ją puikiausiai moka ir mūsų vaikai“, – sakė ji. Išvažiavusi tada, kai dar reikėjo įveikti sienas tarp valstybių, Birutė teigė patekusi į ramią ir jaukią aplinką, kur galėjo dirbti Lietuvai. Jau daugiau kaip trisdešimtmetį lietuvių kalbos kursą Italijos universitetuose dėstanti lietuvė neslėpė, kad šioje šalyje sutiko daug žmonių, besidominčių lietuvių kalba, Lietuva. Anot jos, tas susidomėjimas ypač sustiprėjo papūtus Sąjūdžio vėjams.
Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos lietuvių ir lotynų kalbos mokytojas ekspertas V. Garliauskas po apdovanojimo pripažino, kad mokytojo lituanisto darbas mokykloje yra bene sunkiausias, nes kalba yra viskas – visas pasaulis. „Aišku, per daugelį metų supranti, ką turi daryti, kaip turi daryti“, – sakė jis ir atskleidė, kad būtent lotynų kalba padėjo mokyti lietuvių kalbos kitaip, negu tai daro kiti. Ilgametis pedagogas dėkojo savo dėstytojams, profesoriams, iš kurių gavęs labai daug.
Žodyno autorių kolektyvui skirtą „Sraigę“ ir diplomą atsiėmė šio projekto vadovė ir leidinio atsakingoji sekretorė prof. dr. D. Krupickaitė. Viso kolektyvo vardu iškilmėse kalbėjęs prof. habil. dr. P. Kavaliauskas džiaugėsi, kad su kolegomis pavyko parengti sudėtingo integralaus mokslo žodyną, paremtą naujais principais. Jis yra sustruktūrintas į mokslo skyrius, jame rasime ne tik žodžius ir jų aiškinimą, bet ir tam tikrą loginę sistemą. Anot profesoriaus, tokių darbų nėra daug, jam tekę matyti gal tik porą tokiu principu sudarytų žodynų.
Renginyje buvo padėkota ir šių metų Lietuvių kalbos dienų sostinės projekto autorėms – Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorei Kristinai Lebedžinskienei ir kultūrinės veiklos vadybininkei Jurgitai Savickienei.
Iškilmėse koncertavo Šakių rajono meno mokyklos mokiniai ir mokytojai.
Birutė Žindžiūtė-Michelini – lietuvių kalbininkė ir vertėja, ilgametė Italijos universitetų lituanistikos dėstytoja. Nuo 1984 m. gyvendama Italijoje daug laiko ir energijos skyrė įvairiapusei lituanistinei veiklai, siekė supažindinti italus su lietuvių kalba, istorija ir literatūra, o lietuvius – su Italijoje išleistais svarbiais lituanistikos šaltiniais. Nuo 1986 m. dėstė lietuvių kalbos kursą Italijos universitetuose, 2005 m. Parmos universitete pradėjo skaityti lietuvių kalbos kursą – pirmąjį tokios apimties savarankišką lietuvių kalbos kursą Italijos universitetuose. Jos kvietimu Parmos universitete paskaitas apie lietuvių kalbą, literatūrą, folklorą skaitė gausus būrys Lietuvos universitetų dėstytojų. Per 30 metų lietuvių kalbos ji išmokė kelis šimtus italų filologų, parengė reikšmingų lietuvių kalbos žodynų, lietuvių kalbos gramatiką, mokslinių darbų, išvertė lietuvių autorių kūrinių į italų kalbą. Nuo 1989 m. buvo lietuvių teatro režisieriaus Eimunto Nekrošiaus vertėja Italijoje.
Vidas Garliauskas – Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos lietuvių ir lotynų kalbos mokytojas ekspertas. Jis yra ne tik mokytojas, ugdantis mokinių humanitarinius ir kultūrinius gebėjimus, bet ir nenuilstantis kalbos ir aukštosios kultūros puoselėtojas: rūpinasi gimnazijos viešųjų raštų kultūra, veda renginius, ugdo skaitovus, kuria švenčių scenarijus, stato su mokiniais spektaklius lietuvių ir lotynų kalbomis. Mokytojas skatina mokinius rašyti tiriamuosius kalbinius darbus ir jiems vadovauja, dalyvauja jaunųjų filologų konkursuose, įtraukia mokinius į Lietuvos klasikų asociacijos veiklą ir renginius. Išskirtinė Vido Garliausko iniciatyva ir veikla – mokinių supažindinimas su Lietuvos kultūriniu paveldu. Jis kiekvienais metais veda mokinius Adomo Mickevičiaus maršrutu, skatina tyrinėti Vilniaus lotyniškuosius įrašus, Baroko kultūros ženklus. Gimnazijos bendruomenė labai vertina mokytojo išsilavinimą, erudiciją, dalykinę ir kultūrinę kompetenciją.
„Aiškinamojo geografijos terminų žodyno“ (2021) autorių kolektyvas: prof. habil. dr. Paulius Kavaliauskas (mokslinis redaktorius), prof. dr. Dovilė Krupickaitė (atsakingoji redaktorė), prof. dr. Giedrė Beconytė, prof. dr. Donatas Burneika, prof. habil. dr. Algimantas Česnulevičius, prof. dr. Vidmantas Daugirdas, doc. dr. Marytė Dumbliauskienė, dr. Margarita Jankauskaitė, dr. Darius Jarmalavičius, Genovaitė Kynė, dr. Edis Kriaučiūnas, prof. dr. Jurgita Mačiulytė, doc. dr. Albinas Pilipaitis, doc. dr. Donatas Pupienis, prof. dr. Egidijus Rimkus, doc. dr. Gintaras Stankūnavičius, doc. dr. Rasa Šimanauskienė, doc. dr. Rolandas Tučas, prof. dr. Gintaras Valiuškevičius, prof. dr. Darijus Veteikis, doc. dr. Jonas Volungevičius, surinko, sunormino ir susistemino įvairiuose literatūros šaltiniuose vartotus geografijos terminus, pateikė jų atitikmenis anglų, vokiečių ir rusų kalbomis. Iš viso žodyne pateikti 3405 svarbiausi ir dažniausiai vartojami geografijos šakų terminai, atitinkantys dabartinį šio mokslo sistemos lygį. Žodynas ne tik prisideda prie geografijos terminijos norminimo, bet yra labai svarbus terminų šaltinis ir kitų gamtos mokslų sričių specialistams. Ypač svarbu, kad žodynas praturtina lietuvišką terminiją, prisideda prie mokslo sklaidos ir lietuvių kalbos puoselėjimo.
