Įteiktos 2022 metų Kultūros ministerijos premijos
Kultūros ministras Simonas Kairys Nacionalinėje dailės galerijoje įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams.
„Kultūros ministerijos premijos ir garbės ženklai čia subūrė labai plačią ir margą bendruomenę. Šiandien drauge švenčiame ryškų jūsų veiklos paliktą įspaudą daugybėje skirtingų sričių: nuo džiazo iki edukacijos, nuo teatro iki raštijos istorijos. Skirtíngos veiklos, skirtíngi kontekstai lemia, kad ir kasdienybę matuojame kiek skirtingais matmenimis. Vis dėlto tuo pat metu esame viena stipri kultūros bendruomenė. Šiandien to bendrumo, džiaugsmo ne tik dėl savo, bet ir dėl kitų įvertinimo matome tikrai daug“, – sveikindamas laureatus sakė kultūros ministras.
Aukščiausius Kultūros ministerijos apdovanojimus – garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk“ – pelnė: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro vadovas Antanas Kučinskas už kūrybinę, edukacinę, mokslinę, kultūrinę organizacinę, leidybinę veiklą, reikšmingą indėlį atnaujinant „Trimitą“ į Lietuvos simfoninį pučiamųjų orkestrą; Paveldosaugininkė Margarita Janušonienė už ilgametį indėlį į Dzūkijos kultūros lauko puoselėjimą, nekilnojamo ir kilnojamo (sakraliosios dailės) kultūros paveldo apsaugą, tyrinėjimą, populiarinimą, produktyvią mokslinę ir visuomeninę veiklą; teatro ir kino aktorius, ilgametis Vilniaus teatro „Lėlė“ vadovas Juozas Marcinkevičius už Lietuvos lėlių teatro puoselėjimą, plėtojimą ir populiarinimą tarptautiniu mastu, lėlių teatro profesionalų telkimą, reikšmingus socialinius kultūrinius bei edukacinius projektus; dailininkė Audronė Petrašiūnaitė už ilgametę, aktyvią ir reikšmingą kultūrinę veiklą, originalią Lietuvos tapybos tradicijos interpretaciją, indėlį į jaunosios kartos ugdymą; Birštono kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis už 42 metus Birštone nešamą džiazo ir kultūros fakelą, organizuojant Tarptautinį Birštono džiazo festivalį, kas dvejus metus suburiantį Lietuvos ir užsienio džiazo bendruomenę; solistė Gitana-Pečkytė Vilkelienė už nuopelnus Lietuvos scenos meno kultūrai, meistriškumą, talento įvairiapusiškumą, produktyvią kūrybinę, pedagoginę veiklą, įsimintinus vaidmenis operose ir operetėse; teatro ir kino aktorius Dainius Svobonas už platų kūrybinės veiklos lauką, nuoširdų pasišventimą teatro scenai, ryškius, pripažinimo sulaukusius vaidmenis teatre ir kine, sėkmingą bendradarbiavimą su Lietuvos bei užsienio kino kūrėjais.
Bronio Savukyno premija įteikta Gyčiui Norvilui už problemišką ir polemišką eseistiką, už redaktoriaus darbą, pavertusį „Literatūrą ir meną“ gyvu balsu kultūros pasaulyje. Publicistikos premiją pelnė rašytoja, menininkė Paulina Pukytė už išskirtinę, provokuojančią ir performatyvią publicistiką kultūros ir visuomeninėmis temomis komentarų cikle LRT radijo laidai „Kultūros savaitė“. Balio Buračo fotografijos meno premijos laureate tapo fotomenininkė Vilma Samulionytė. Ji įvertinta už konceptualų žvilgsnį į sovietmečiu susiformavusį civilinės santuokos ritualą, išreikštą jam sukurtuose interjeruose, bei elegantišką idėjos išpildymą.
Kultūros ministerijos premija už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose įteikta Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus vedėjai Jurgai Bardauskienei. Premija jai skirta už profesionaliai vykdomus Mažosios Lietuvos lietuvių kultūros, kultūrinių ryšių, organizacijų istorijos, iškilių asmenų asmeninio gyvenimo bei kultūrinės veiklos, Klaipėdos miesto tarpukario bibliotekos 1920–1945 metų kolekcijos tyrinėjimus, 2020 m. išleistą knygą „Kultūros palikimo beieškant. Klaipėdos miesto biblioteka 1920–1945 metais“.
Premija už muziejininkystės darbus skirta Vykintei Stundytei-Pier, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Komunikacijos ir lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėjai. Premiją už muziejų vertybių restauravimo darbus pelnė Vytautė Lukšėnienė, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro eksperto kvalifikacinės kategorijos archeologinės tekstilės ir aukščiausios kvalifikacinės kategorijos archeologinių metalo radinių restauratorė.
Martyno Mažvydo premija skirta literatūrologei, daktarei Žavintai Sidabraitei ir kalbotyrininkei, daktarei Birutei Triškaitei už nuopelnus Lietuvos raštijos istorijai – atliekant kokybiškus Prūsijos (Mažosios) Lietuvos XVI–XVIII a. raštijos tyrimus bei šaltinių rengimą. Aktyvūs mokslininkių tyrimai ir šaltinių publikacijos atskleidžia lituanistinio sąjūdžio Apšvietos amžiuje Prūsijoje ištakas ir aplinkybes, formuoja naują požiūrį į XVIII a. raštijos kultūrinę aplinką, reikšmingai prisideda prie Prūsijos Lietuvos kultūros istorijos tyrimų.
Trys premijos už etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimą ir skleidimą įteiktos: etnologei Linai Vilienei, Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėjai ir Panevėžio rajono Krekenavos kultūros centro meno vadovei, kuri daugiau nei 30 metų domisi savo krašto etnokultūrine praeitimi, vadovauja Panevėžio miesto folkloro ansambliui ,,Raskila“, vaikų ir jaunimo folkloro ansambliui ,,Sierčikai“, Krekenavos kultūros centro folkloro dainininkų grupei ,,Lokauša“; kultūrologei, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos darbuotojai Daliai Blažulionytei, kuri yra surinkusi pateikėjų medžiagą net iš 95 vietovių, parengusi ir pateikusi paraišką ,,Šilinių dzūkų grybavimo tradicija“ Nematerialaus kultūros paveldo sąvadui, vadovavusi projektui ,,Dainavos krašto senosios šventvietės“; Alvydui Vozgirdui –vienam aktyviausių tradicinio folkloro skleidėjų Klaipėdos krašte, vadovaujančiam Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansambliams ,,Kuršiukai“, ,,Kuršių ainiai“, Kretingos rajono kultūros centro Šukės filialo folkloro ansambliui ,,Šukupis“, jis taip pat skaito pranešimus seminaruose, konferencijose, veda praktinius mokymus kūrybinėse laboratorijose, stovyklose. Nuo 2011 metų koordinuoja Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso ,,Tramtatulis“ Mažosios Lietuvos regioninį ratą.
Kultūros ministerijos premijos už aktyvią, kūrybingą veiklą kultūros centruose laureate tapo Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė. Jos dėka Šiaulių kultūros centras tapo miestą reprezentuojančia kultūros įstaiga, kurioje įgyvendinamos išskirtinės meninės iniciatyvos, didelis dėmesys skiriamas tradicijų ir modernumo sintezę aktualizuojantiems projektams, stiprinamos mėgėjų meno veiklos, skatinančios išsaugoti tapatybę ir etninį identitetą bei Šiaulių krašto išskirtinumą.
Premija už geriausias kultūrinės edukacijos veiklas vaikams įteikta jau šešerius metus aktyviai kultūros lauke veikiančiai, įtrauktimi, tarpdiscipliniškumu ir tarptautiškumu pagrįstai vaikų ir paauglių literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ komandai: programos vadovui Justinui Vancevičiui, edukacinių projektų koordinatorei Elzei Gerdvilienei, vaikų literatūros profesionalų renginio „Kūrėjų sala“ vadovei bei kitų programos „Vaikų žemė“ projektų ir renginių organizatorei, knygų kūrėjai Kotrynai Zilinskienei (Zylei), programos „Vaikų žemė“ stovyklų vadovei, festivalių organizatorei, edukacijų vedėjai, aktorei ir režisierei Sigitai Kamandulienei ir programos „Vaikų žemė“ projektų vykdytojai, edukacijų vedėjai ir iliustruotojai Gretai Alice Liekytei. Premija už geriausias kultūrinės edukacijos veiklas, skirtas jaunimui, apdovanotas keramikas, skulptorius, dailės mokytojas Giedrius Mazūras. Jis Antalgėje, Utenos rajone, įkurtame monumentalios skulptūros ir instaliacijų parke bei edukacinėse erdvėse organizuoja renginius, veda užsiėmimus vietos bendruomenei, jaunimui ir vaikams iš socialiai jautrių šeimų. Premija už geriausias kultūrinės edukacijos veiklas, skirtas mokymuisi visą gyvenimą, įteikta šokėjai, choreografei, pedagogei, šokio trupės „Ulna“ įkūrėjai Indrei Puišytei-Šidlauskienei. Ji yra daugybės teatro scenoje ir netradicinėse erdvėse įgyvendinamų ir įvairių sričių menininkus vienijančių tarpdisciplininių projektų, edukacijų organizatorė, veda edukacines-socialines programas žmonėms su skirtingais fiziniais gebėjimais.
Jaunojo kūrėjo premija įvertinta scenaristė, tekstų kūrėja, dramaturgė Birutė Kapustinskaitė už aktyvią, išskirtinę kūrybinę ir edukacinę veiklą šiuolaikinio kino ir teatro meno srityse. Jaunoji dramaturgė savo kūryboje unikaliai laviruoja tarp lengvų ir kasdieniškų situacijų, kurias apibendrina metafizinėmis egzistencinėmis įžvalgomis.
Jaunojo kūrėjo premija taip pat skirta naujosios vokalinės muzikos kolektyvui „Melos“ – profesionaliųjų jaunųjų atlikėjų grupei: Jutai Pranulytei, Gabrielei Bilevičiūtei, Karolinai Macytei, Justinai Leinartaitei, Gabijai Adamonytei, Ūlai Zemeckytei, Karolinai Ramonei, Augustei Andrijauskaitei ir Neringai Kaminskaitei. Vokalinės muzikos kolektyvas įvertintas už naujų projektų ir programų iniciavimą, išskirtinę muzikos kūrinių atlikimo techniką ir meninę veiklą, prisidedančią prie šiuolaikinės vokalinės muzikos sklaidos Lietuvos ir užsienio scenose.
Teatro režisierius Antanas Obcarskas Jaunojo kūrėjo premija įvertintas už aktyvią kūrybinę veiklą, savitą režisūros braižą, atsiskleidusį per pastaruosius kelerius metus jo sukurtuose spektakliuose „Voicekas“, „Alisa“, „Boksas“, „Kas nužudė mano tėvą“. Šiuose darbuose analizuojamos jaunam žmogui aktualios tapatybės ir būties temos, sudėtingi individo ir jį supančios aplinkos, skirtingų kartų santykių klausimai.
Skulptoriui, rašytojui, scenografui Mykolui Saukai Jaunojo kūrėjo premija skirta už aktyvią ir išskirtinę kūrybinę veiklą vizualaus meno srityje, už konceptualaus užmojo ir tradicinių technikų meistriškumo derinimą, kolosalias skulptūras. Dėmesys individui, skirtingų charakterių fiksavimas ir taiklus psichologinių būsenų perteikimas – savybės, kuriomis pasižymi daugelis šio jaunojo kūrėjo darbų.
Poetė, prozininkė, vertėja Ieva Toleikytė Jaunojo kūrėjo premija įvertinta už originalią kūrybinę raišką, išskirtinę poetinę kalbą, talentingus grožinės literatūros vertimus iš danų kalbos į lietuvių kalbą. Jaunosios autorės poezijos stilius išsiskiria iš šiuolaikinių jaunųjų lietuvių poetų kūrybos konteksto ir atskleidžia naujus būdus, kaip poetine kalba mąstyti visuomenei aktualiais klausimais.
Metų debiuto premijos laureatu tapo šokėjas, choreografas, pedagogas Adrian Carlo Bibiano už pastarųjų metų kūrybinės veiklos proveržį, už reikšmingą ir svarų indėlį į šiuolaikinio šokio plėtrą, drąsią ir inovatyvią kūrybą, matomą ir jaučiamą plačiu diapazonu – šokant ir kuriant choreografiją tarpdisciplininiuose teatro, šokio ir šiuolaikinio cirko projektuose.
