Įvertino ugdymo įstaigas pagal mokomuosius dalykus ir studijų kryptis: matematikos geriausiai išmoko Kaune

Geriausiai matematikos išmoko Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazija, Vilniaus licėjus ir sostinės Mykolo Biržiškos gimnazija, rodo žurnalo „Reitingai“ atliktas vertinimas. Trečiadienį pristatytas mokyklų ir aukštųjų mokyklų reitingas pagal mokomuosius dalykus ir studijų kryptis.

„2023-ieji tapo lūžio tašku, kai paaiškėjo, kad savivaldybių mokykloms darosi vis sunkiau konkuruoti su privačiomis mokyklomis. Jei ne keletas gimnazijų, turinčių galimybę visus ar dalį mokinių atsirinkti, savivaldybių mokyklų mokinių pasiekimų peizažas atrodytų dar niūresnis. Tokias tendencijas atskleidė naujausias gimnazijų reitingas pagal dalykus“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo viena iš reitingų sudarytojų Jonė Kučinskaitė.

Gimnazijų dalykinis reitingas sudarytas analizuojant, kiek mokinių kiekvienoje šalies mokykloje laikė konkrečius egzaminus ir kaip juos išlaikė. Pavyzdžiui, mokykla, kurios didžiausias nuošimtis mokinių egzaminą išlaikė balais nuo 36 iki 85 (tai yra pagrindiniu lygiu), gavo 4 taškus. Mokykla, kurios didžiausias nuošimtis mokinių egzaminą išlaikė aukščiausiu lygiu, tai yra balais nuo 86 iki 100, gavo 6 taškus.

Matematikos geriausiai išmoko:

1. KTU gimnazija

2. Vilniaus licėjus

3. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija

4. Vilniaus Žirmūnų gimnazija

5. Klaipėdos licėjus

Lietuvių kalbos geriausiai išmoko:

1. LSMU gimnazija

2. Vilniaus licėjus

3. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija

4. Kauno jėzuitų gimnazija

5. Vilniaus jėzuitų gimnazija

Istorijos geriausiai išmoko:

1. Klaipėdos licėjus

2. Vilniaus licėjus

3. Vilniaus Žirmūnų gimnazija

4. KTU gimnazija

5. Klaipėdos Vydūno gimnazija

Biologijos geriausiai išmoko:

1. Vilniaus licėjus

2. LSMU gimnazija

3. Vilniaus jėzuitų gimnazija

4. Klaipėdos licėjus

5. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija

IT geriausiai išmoko:

1. KTU gimnazija

2. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija

3. LSMU gimnazija

4. Vilniaus licėjus

5. Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II gimnazija

Chemijos geriausiai išmoko:

1. Vilniaus jėzuitų gimnazija

2. Klaipėdos licėjus

3. Šiaulių J. Janonio gimnazija

4. LSMU gimnazija

5. Šiaulių Didždvario gimnazija

Fizikos geriausiai išmoko:

1. KTU gimnazija

2. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija

3. Vilniaus licėjus

4. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija

5. LSMU gimnazija

Anglų kalbos geriausiai išmoko:

1. Vilniaus licėjus

2. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija

3. Vilniaus jėzuitų gimnazija

4. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija

5. KTU gimnazija

Geografijos geriausiai išmoko:

1. Vilniaus licėjus

2. Vilniaus Žirmūnų gimnazija

3. Kauno jėzuitų gimnazija

4. Raseinių raj. Viduklės S. Stanevičiaus gimnazija

5. LSMU gimnazija.

Valstybinių mokyklų skaičius Lietuvoje stipriai mažėja, o privačių – reikšmingai auga

Reitingų sudarytojai pastebi, kad geriausiųjų mokyklų 50-tuke yra 13 privačių gimnazijų. G. Sarafino teigimu, per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje uždaryta 377 valstybinės ir savivaldybių mokyklos – jų skaičius sumažėjo nuo 1199 iki 822.

„Tiesiog mūsų šalyje labai liūdnos demografinės tendencijos ir vaikų bei paauglių skaičius dabar kone dvigubai mažesnis nei prieš 20 metų. Tačiau tokiu atveju kiek netikėtai atrodo privačių mokyklų gausėjimas. Jų skaičius per dešimt metų jų skaičius išaugo daugiau nei pustrečio karto – nuo 35 iki 93. Be to, šiemet atsirado dar kelios naujos“, – spaudos konferencijoje kalbėjo žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.

„Taigi, prieš 15 metų nevalstybinėse mokyklose mokėsi vos 0,7 proc. visų Lietuvos moksleivių, prieš penkerius metus – 5 proc., dabar – per 8 proc., o po 2–3 metų skaičius perlips 10 procentų“, – pridūrė jis.

Tarp aukštųjų mokyklų pirmauja Vilniaus kolegija ir Vilniaus universitetas

Aukštosios mokyklos taip pat buvo įvertintos pagal studijų kryptis. Reitingų sudarytojai aukštąsias mokyklas vertino pagal bakalauro specialistų parengimą.

Geriausiai įvertintos studijų kryptys – Vilniaus universitete (VU), Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir Vilnius Tech.

Iš viso buvo vertinta 90 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų krypčių. Iš jų:

1. Vilniaus universitetas pirmauja 41-oje studijų kryptyje;

2. Vytauto Didžiojo universitetas lyderiauja 12-oje studijų krypčių;

3. VILNIUS TECH universitetas pirmauja 11-oje studijų krypčių;

4. Kauno technologijos universitetas pirmauja 8-iose studijų kryptyse;

5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 6-iose studijų kryptyse;

6. Vilniaus dailės akademija lyderiauja 5-iose studijų kryptyse;

7. Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirmauja 3-iose studijų kryptyse;

8. Lietuvos sporto universitetas pirmauja 2-ose studijų kryptyse.

9. Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Klaipėdos universitetas pirmi vienoje studijų kryptyje.

Taip pat įvertintas universitetų magistrų rengimas 84 studijų kryptyse. Iš jų:

1. Vilniaus universitetas pirmauja apie pusėje visų vertintų – 40-yje studijų krypčių;

2. Vytauto Didžiojo universitetas pimauja 11-oje studijų krypčių;

3. Vilnius tech universitetas bei Kauno technologijos universitetas lyderiauja 9-iose studijų krypčių;

4. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus dailės akademija lyderiauja 3-iose studijų kryptyse;

5. Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Klaipėdos universitetas pirmauja 2-ose studijų kryptyse;

6. ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Gen. J. Žemaičio karto akademija bei Lietuvos sporto universitetas geriausi 1-oje studijų kryptyje.

Geriausiai įvertintos studijų kryptis neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose – Vilniaus kolegijoje, Kauno kolegijoje bei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje (VTDK).

Žurnalas „Reitingai“ įvertino 51-os koleginės studijų krypties specialistų parengimą, iš jų:

1. Vilniaus kolegija pirmauja 21-joje profesinio bakalauro studijų kryptyje;

2. Kauno kolegija (kaip ir pernai) pirmauja 14-oje visų vertintų profesinio bakalauro

studijų krypčių;

3. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija pirmauja 5-iose vertintose studijų kryptyse;

4. Kauno technikos kolegija lyderiauja 3-ose vertintose studijų kryptyse;

5. Vilniaus dizaino kolegija bei Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pirmauja 2-jose vertintose studijų kryptyse;

5. Klaipėdos valstybinė kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirmauja 1-oje vertintoje profesinio bakalauro studijų kryptyje.

Vienas iš šio vertinimo parametrų – kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsitraukiančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė. Darbdavių anketinė nuomonė sudarė 30 taškų iš šimto. Žurnalo „Reitingai“ užsakymu, sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ apklausė 2280 darbdavių. Visų ūkio šakų bei viešojo sektoriaus darbdavių buvo klausiama, kokių universitetų ir kokių krypčių alumnai dirba pas juos, taip pat buvo prašoma įvertinti šių krypčių alumnų parengimą ir darbo kokybę. Jei konkreti studijų kryptis yra vykdoma tik viename universitete, respondentai absolventus vertino dešimties balų skalėje.

Remiantis Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) duomenimis, taip pat vertinta 2022 m. absolventų įsidarbinimas, praėjus 12-ai mėnesių po studijų baigimo. Į šį vertinimą taip pat įtraukti ir tie absolventai, kurie susikūrė darbo vietas patys, dirba savarankiškai. Absolventų įsidarbinimui suteiktas 15 taškų svoris.

Taip pat įtraukta, kiek geriausių abiturientų (tai yra tų, kurie egzaminus išlaikė nuo 86 iki 100 balų) pasirinko konkrečios krypties studijas 2023 m. Šiam kriterijui suteiktas 10 taškų svoris.