Įvyko pirmasis šiais metais Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narių susirinkimas
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narių susirinkime didžiausias dėmesys – tiesioginių išmokų taisyklėms ir ES paramos „Investicijos į žemės ūkio valdas“ projektų vertinimo kriterijams.
Šių metų sausio 21 d. AB „Kėdainių grūdai“ patalpose įvykęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) narių susirinkimas susirinkusių narių gausa parodė, kad svarstomi klausimai yra ypač aktualūs ne tik grūdininkams, bet apskritai visiems ūkininkams. Susirinkime dalyvavo ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) bei AB „Kėdainių grūdai“ atstovai.
ŽŪM Išmokų skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas pristatė 2016 m. Tiesioginių išmokų taisykles, akcentuodamas pakeitimus, kurie, pasak jo, inicijuoti žemdirbių savivaldos. Akcentuota, kad praplėstas žalinimo sąrašas, įtraukiant galimus pasirinkti kraštovaizdžio elementus. Diskusijų metu ūkininkai pasigedo informacijos ir aiškumo už ką ir kokio dydžio ūkininkui mokama išmoka. Pasak ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio, būtų galima sudaryti skaičiuoklę, kurioje suvedus visas priemones, deklaruojamus plotus, būtų paskaičiuojama tiesioginė išmoka. Tačiau tai yra pakankamai sudėtinga, nes kol nepatvirtinti įkainiai, neįmanoma atlikti tikslių paskaičiavimų. LGAA pirmininkas A. Macijauskas pasiūlė neeikvoti nei laiko, nei lėšų preliminarioms skaičiuoklėms, bet kiekvienam ūkininkui sudaryti ir pateikti lentelę, kurioje ūkininkas matytų kiek už kurią priemonę jam buvo paskaičiuota (išmokėta) išmokų. ŽŪM atstovai sutiko, kad tai, ne tik gera mintis ir įgyvendinama, bet ir būtina.
Antrąjį klausimą dėl 2014–2020 metų programos veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ taisyklių pristatė A. Macijauskas. Jis akcentavo, kad iki šiol įvykę šio laikotarpio šaukimai parodė, kad augalininkystės ūkiai visose priemonėse atsiduria sąrašo pabaigoje ir praktiškai neįmanoma augalininkystės ūkiui gauti paramos. Praėję šaukimai taip pat parodė, kad didžiosios dalies ūkių projektai buvo dirbtinai pritraukti, kad surinktų kuo daugiau balų ir gautų paramą. „Kartu su keliomis organizacijomis daug diskutavome ir sprendėme, kaip padaryti, kad finansavimą gautų realūs bei įvairios specializacijos ūkiai pagal realias savo galimybes“ – kalbėjo A. Macijauskas. Priėjome bendros išvados, kad realiausia ir naudingiausia būtų ES paramos sumą vienam projektui diferencijuoti, priklausomai nuo ūkio dydžio, paramos dydį siejant su praėjusio finansinio laikotarpio ūkio standartinės produkcijos dydžio, įvertinant tai, kad mažesnių ūkių ekonominis potencialas investicijoms yra mažesnis ir jiems reikalinga didesnė parama. A. Macijauskas akcentavo, kad toks paramos skyrimas išspręstų labai daug nesusipratimų. Ši sistema būtų naudinga realiai veikiantiems ūkiams, o ne „popieriuje egzistuojantiesiems ūkininkams“. Kitas pastebėjimas dėl didelio (70 proc.) paramos intensyvumo: A. Macijausko nuomone tai ydingas dalykas, kuris skatina ne įsivertinti savo realius poreikius bei galimybes, bet skatina pirkti daiktą dėl daikto. Todėl buvo siūloma, kad maksimali parama turi būti ne daugiau 50 proc., nes didesnė parama jau tampa ydinga. Dabar taisyklėse numatytas didesnis intensyvumas bus naudojamas tik tam, kad jį susimažinti ir gauti papildomų balų. Todėl buvo pasiūlyta, kad geriau pvz. nepalankiose žemėse ūkininkaujantiems skirti papildomai balų, pvz. 5, ir atsisakyti to didelio intensyvumo. Dar vienas pavyzdys – dėl vieno leidžiamo ratinio traktoriaus, jei pririštume paramą prie SP, tokio reikalavimo tiesiog nereikėtų. Taip pat atkreiptas dėmesys ir į šiandienos taisyklėse numatytą reikalavimą paskaičiuoti žemės nuomos kainą. Kiek kainuotų žemė, jei išnyktų panaudos sutartis? A. Macijauskas išsakė nuomonę, kad ŽŪM bereikalingai lenda į ūkio valdymą, nes tokios sutartys jau daug metų egzistuoja ir egzistuos. Buvo diskutuota ir dėl ŽŪM vietoj vidutinės grąžos normos reikalavimo numatyto reikalavimo trečiais metais padidinti ūkio pelningumą, kuris negali būti mažesnis nei projekto teikimo ataskaitiniais metais. Kaip užtikrinti ūkyje, kad pelningumas nesumažėtų, nes nieks nežino, kaip keisis pvz. trąšų, grūdų, gyvulių kainos, ar pvz. koks bus oras?! Pelningumo rodiklio ūkininkas niekaip negali numatyti ir/ar įtakoti. Buvo pasiūlyta žiūrėti ne ūkio pelningumo, bet ar nesumažėjo ūkio standartinė produkcija. Tai būtų žymiai geresnis ir saugesnis rodiklis, kurį ūkininkas gali kažkiek numatyti ir įtakoti.
Taip pat buvo atkreiptas dėmesys ir į numatomą išskirtinį paramos dydį šiltnamiams, kuriems toks didelis dėmesys skiriamas nuo pat šio finansinio laikotarpio pradžios. Lig šiol niekas nei vertinimo studijomis, nei Lietuvos gamtinėmis sąlygomis, negali pagrįsti, kad šis sektorius bus pelningas.
Buvo atkreiptas dėmesys ir į praėjusių šaukimų projektų vertinimą, kuris vyksta labai lėtai ir panašu, kad iki artėjančio šaukimo nebus užbaigtas ir nemažai ūkininkų, švelniai tariant „liks ant ledo“. Tiesiog ūkininkai, kurie neatsiims jau priduoto projekto, kurio finansavimui nėra jokių garantijų, negalės dalyvauti kitame (artėjančiame) šaukime.
Lietuvos grūdų augintojų asociacija atkreipė dėmesį į tai, kad jau dabar reikia kreiptis dėl koofinansavimo iš valstybės biudžeto lėšų atstatymo iki 25 proc. (šiuo metu yra 15 proc.). A. Macijauskas akcentavo, kad būtina kreiptis į Vyriausybę dėl koofinansavimo atstatymo nuo 15 proc. iki 25 proc. „Vien per koofinansavimo sumažinimą prarandame per laikotarpį apie 160 mln. eurų“ – sakė A. Macijauskas.
LGAA susirinkimo nutarimai buvo vienbalsiai priimti, pateikti pasiūlymai ŽŪM dėl Tiesioginių išmokų ir modernizavimo projektų vertinimo taisyklių. Taip pat priimtas nutarimas kreiptis į Vyriausybę dėl koofinansavimo padidinimo.
AB „Kėdainių grūdai“ atstovai pristatė situaciją grūdų rinkoje.
Susirinkime taip pat buvo aptarta nario mokesčio apskaičiavimo tvarka bei patvirtinti trys nauji nariai.
