Izraelyje į naujausius protestus prieš teismų reformą susirinko dešimtys tūkstančių žmonių
Antradienį visame Izraelyje vyko nauji protestai prieš kontroversišką teismų reformą, į kuriuos susirinko dešimtys tūkstančių žmonių.
Demonstracijos buvo surengtos po to, kai ankstų antradienio rytą Izraelio parlamentas per pirmą svarstymą priėmė reformos įstatymo projektą. Kritikai teigia, kad šis teisės aktas gali pakenkti šalies teismų sistemos nepriklausomumui ir demokratijai.
Po kelių valandų į gatves išėjo protestuotojai, reikšdami nepasitenkinimą dešiniojo sparno koalicija. Jie blokavo kelius, mojavo Izraelio vėliavomis ir laikė plakatus su užrašais „Mes turime užkirsti kelią demokratijos griovimui“. Kaip pranešama, policija, siekdama išvaikyti susirinkusias minias, panaudojo vandens patranką. Vaizdo medžiagoje užfiksuota, kad būta pavienių smurto tarp policijos ir protestuotojų atvejų.
Policijos atstovas nurodė, kad popietę jau buvo sulaikyti 66 asmenys. Pusė jų buvo sulaikyti Tel Avive. Dideli protestai taip pat vyko Haifoje ir Jeruzalėje. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, buvo sužeisti keli protestuotojai ir vienas policijos pareigūnas.
Nepaisydama pastarojo protestų judėjimo, kuris laikomas vienu didžiausių Izraelio istorijoje, premjero Benjamino Netanyahu vyriausybė atsisako pasiduoti. Švietimo ministras Yoavas Kischas kalbėjo apie „terorizmą, kuriam negalima nusileisti“. Tuo metu saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras po balsavimo pareiškė, kad „mes tik pradėjome“.
Praėjusią savaitę atsistatydino Tel Avivo policijos vadas, nes jis atsisakė susidoroti su protestuotojais. „Moku už tai, kad bandžiau užkirsti kelią pilietiniam karui“, – tvirtino jis.
Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas paragino visas puses deeskaluoti padėtį ir grįžti prie dialogo.
Minėta teismų reforma jau daugiau kaip pusmetį skaldo Izraelio visuomenę. Tūkstančiai izraeliečių vis renkasi į prieš ją nukreiptus protestus.
Izraelio vyriausybė kaltina teisėjus, kad šie esą pernelyg kišasi į politinius sprendimus. Naujasis reformos įstatymas neleistų šalies Aukščiausiajam Teismui pripažinti kurį nors vyriausybės sprendimą „nepagrįstu“.
Tam, kad teisės aktas įsigaliotų, dar būtina surengti du svarstymus.
