2 vasario, 2021

J. Šiugždinienė: kodėl negalime atsisakyti egzaminų

Visuomenėje vis įsiplieskiant diskusijoms, noriu pasidalinti skaičiais ir argumentais, kurie padeda suprasti, kodėl egzaminų atsisakyti negalime.

1. Sprendimas vykdyti brandos egzaminus susijęs ne tik su abiturientų šių metų galimybėmis studijuoti pasirinktose aukštosiose mokyklose, bet ir ateityje neturi kelti abiturientams nesklandumų renkantis studijas tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse.

2. Egzaminų svarbą lemia ir tai, kad mokytojų parašytas dešimtukas dažnai yra labai skirtingo „svorio“. Jeigu stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas naudotume paskutinių dvejų metų mokyklinių pažymių vidurkį konkursiniam balui skaičiuoti, nepalankioje situacijoje atsidurtų mokiniai, kurie mokosi mokyklose ir gimnazijose, kurių, kaip rodo tyrimai, vertinimai yra labai griežti.

3. Ugdymo procese rašomas įvertinimas skiriasi savo „svoriu“ nuo apibendrinamojo vertinimo rezultato. Pirmuoju atveju mokytojas rašo vertinimus ne tik už mokinio pademonstruotas žinias ir gebėjimus, bet ir už motyvaciją, daromą pažangą.

4. Taip pat svarbu pažymėti, kad ugdymo procese ta pati pažymių skalė taikoma vertinant tiek atsiskaitymą žodžiu, tiek kontrolinius darbus, tiek kaupiamiesiems įvertinimams, projektiniams darbams, grupėje atliktiems darbams vertinti. O brandos egzaminuose mokiniai gauna rezultatus, atlikę visiems vienodą, pagal egzaminų programos reikalavimus parengtą užduotį.

5. Kiekvienais metais atliekama brandos egzaminų rezultatų statistinė analizė. Skirtinguose mokomuosiuose dalykuose išlieka ta pati tendencija – mokiniai, gaunantys vienokius balus valstybinių brandos egzaminų, turi kitokius mokyklinius įvertinimus ugdymo procese (metinius įvertinimus).

Mokyklose rašomi įvertinimai pažymiais yra susieti su pasiekimų lygiais (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Egzaminų rezultatai skaičiais taip pat siejami su pasiekimų lygiais.

Statistika rodo, kad trečdalio 2020 m. brandos egzaminą VBE laikiusiųjų mokinių rezultatai neatitinka jų III gimnazijos (11-os) klasės įvertinimų ugdymo procese.

Mažiausi skirtumai pastebimi tarp užsienio kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių) pažymio mokyklose ir VBE fiksuotų pasiekimų lygių. Pavyzdžiui, užsienio kalbos (anglų) atveju neatitikimas yra tik 38 proc.

Didžiausi pasiekimų lygio neatitikimų skirtumai fiksuoti informacinių technologijų, matematikos ir chemijos mokomųjų dalykų: daugiau kaip 60 proc. VBE laikiusiųjų pasiektas lygis nesutapo su jų mokykloje fiksuotu pasiekimų lygiu. Pavyzdžiui, matematikos atveju – nesutapo 73 proc. mokinių, lietuvių kalbos ir literatūros atveju – 52 proc. mokinių rezultatai.

Nukrypimai fiksuojami į abi puses: abiturientai gauna ir aukštesnius egzaminų įvertinimus nei pažymių vidurkis, bet ir žemesnius.

Pvz., pernai 22 proc. moksleivių, kurių metiniai įvertinimai 11-oje klasėje buvo 6–8-tukai, per matematikos egzaminą gavo aukščiausius balus nuo 86 iki 100 balų. Tačiau 42 proc. mokinių, kurių žinios 11 klasės metinio įvertinimo buvo 9–10-tukai, per egzaminą gavo nuo 36 iki 85 balų. O 3 proc. mokinių, kurie 11 klasės matematikos metinio įvertinimo turėjo 9 ar 10, iš viso neišlaikė egzamino.

Kitas pavyzdys. 42 proc. mokinių, kurių 11-os klasės metiniame įvertinime buvo įrašyti 6–8-tukai, lietuvių kalbos egzamino gavo nuo 86 iki 100 balų. Tačiau 21 proc. mokinių, kurių 11 klasės metiniai pažymiai buvo 9–10-tukai, per egzaminą gavo nuo 36 iki 85 balų. Tai reiškia, kad jų rezultatas nesiekė aukščiausiojo pasiekimų lygio egzamine, nors pažymiai ugdymo procese tai prognozavo.

Informacinių technologijų egzamino neišlaikė net 27 proc. mokinių, kurie 11-oje klasės metiniame įvertinime turėjo 9 ar 10.

Mokyklose rašomi įvertinimai pažymiais yra susieti su pasiekimų lygiais (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Egzaminų rezultatai skaičiais taip pat siejami su pasiekimų lygiais.


29 kovo, 2025

Šeštadienio diena Lietuvoje buvo šilčiausia šiemet, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Pasak jos, aukščiausia temperatūra užregistruota Šilutėje. „Remiantis preliminariais duomenimis, buvo […]

29 kovo, 2025

Kovo 27-osios vakarą Vilniaus senamiestyje, gerai matomoje Išganytojo kalvoje prie Misionierių ansamblio, netikėtai pasklido tirštas rūkas, apgaubęs naujųjų statybų siluetus […]

Artūras Makselis / Jono Karolio nuotr.
28 kovo, 2025

Kovo 28 d., penktadienį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje paskelbti ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo rezultatai. Pirmosios vietos laimėtoju […]

27 kovo, 2025

Prezidentūroje ketvirtadienį tarp įvairių šalies institucijų pasirašytas memorandumas, kuriuo sutarta aktyviau kovoti su sukčiavimu. Šalies vadovo patarėjas Andrius Varnelis pabrėžė, […]

Prezidentūros nuotr.
27 kovo, 2025

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Paryžiuje dalyvauja vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ (Coalition of the willing) susitikime dėl paramos ir saugumo […]

Ineta Dabašinskienė
27 kovo, 2025

Kovo 27 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Taryba išrinko naująjį vadovą. Universiteto rektore tapo profesorė dr. Ineta Dabašinskienė. Ji – […]

26 kovo, 2025

Jurbarke viešintis prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad Lietuvai šiuo metu labiau nei bet kada anksčiau reikalinga efektyvi regionų politika. Pasak […]

26 kovo, 2025

Vyriausybei pritarus, keturi ministrai pasirašė susitarimą su bendrove „ORLEN Lietuva“. Susitarimas numato Lietuvos įsipareigojimų investiciniam projektui vykdymą, kurių praėjusi Vyriausybė […]

26 kovo, 2025

Europarlamentarai ir Lenkijos pirmininkaujama ES Taryba pasiekė susitarimus dėl visose ES valstybėse galiosiančių naujų vairuotojų pažymėjimų taisyklių. Pagal naujas taisykles, […]

25 kovo, 2025

Antradienio vakarą keli šimtai Lietuvos trispalvėmis ir Baltarusijos istorinėmis vėliavomis nešinų baltarusių diasporos atstovų bei jų rėmėjų sostinės Lukiškių aikštėje […]

25 kovo, 2025

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitikimo su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sekretoriumi Marko Rubio pareiškė, jog Lietuva yra pasiruošusi […]

25 kovo, 2025

Pastaraisiais metais maisto pramonėje labai išpopuliarėjo tokie terminai kaip „ekologiškas“ ir „tvarus“. Dažnai šie terminai naudojami kaip sinonimai. Nors auginant […]

24 kovo, 2025

Su Kaliningrado sritimi besiribojančio Šilutės rajono gyventojai iš nacionalinės valdžios pasigenda konkretumo ruošiantis reaguoti į galimas Kremliaus grėsmes, sako pirmojoje […]

Vilniaus kolegijos direktorė dr. Žymantė Jankauskienė
24 kovo, 2025

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) informavo, kad LR Vyriausybė patvirtino 2025 m. valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių, kuriame […]

23 kovo, 2025

Lietuvos moksleivių sąjunga sako (LMS) palaikanti šią savaitę pasirodžiusį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) siūlymą trumpinti mokslo metus. Vis […]

23 kovo, 2025

Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutarties, kuria buvo nutraukta byla dėl savivaldybės lėšų pasisavinimo kaltintam Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui, prokuratūra […]

22 kovo, 2025

Šeštadienį Prezidentūros Baltojoje salėje buvo minimas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos 100 metų jubiliejus.   Prieš šimtmetį įkurtos […]

22 kovo, 2025

Siekiant užtikrinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, Panevėžio miesto savivaldybė už 300 tūkst. eurų ketina atnaujinti 8 miesto švietimo įstaigose esančias priedangas.  […]

21 kovo, 2025

Taigi, koks turi būti interneto greitis? Lietuvos interneto greitis yra vienas greičiausių pasaulyje, ypač kai kalbama apie šviesolaidinį internetą. Štai […]

Gitanas Nausėda. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
21 kovo, 2025

Pasiekus paliaubas Rusijos kare Ukrainoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva būtų pasirengusi prisidėti prie taikdarių siuntimo į Ukrainą. Visgi, […]

Regionų naujienos