J. Šiugždinienė: stebina viešumoje skleidžiami prasimanymai apie „Tūkstantmečio mokyklas“

Švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę stebina viešoje erdvėje kai kurių politikų skleidžiama dezinformacija apie „Tūkstantmečio mokyklų“ programą. 

„Gaila, kad kai kurie politikai tendencingai skleidžia neteisingą informaciją apie „Tūkstantmečio mokyklų“ programą. Keliu klausimą – ar paaukosime savo vaikų ateitį dėl pigių politinių dividendų? Vis tikiuosi, kad taip neatsitiks, ir sveikas protas nugalės. Jau pakviečiau Seimo narius prisidėti prie programos stiprinimo ir įgyvendinimo. Tikiuosi, kad susitelkę, visi kartu galime išnaudoti šią galimybę ir įgyvendinti pokyčius, padėsiančius mažinti ugdymo pasiekimų skirtumus Lietuvoje“, – sako J. Šiugždinienė.

Ji paneigia skleidžiamus mitus ir melagingą informaciją apie programą.

1. Mitas: tai bus elito mokyklos, į kurias nepateks visi norintys vaikai. Norima sutelkti į gimnaziją pačius geriausius vaikus, pačią geriausią įrangą, pačius geriausius mokytojus.

Programa skirta mokykloms, kurios nevykdo atrankos. Programoje gali dalyvauti ne tik gimnazijos, bet ir pradinės, progimnazijos ir pagrindinės mokyklos.  Tūkstantmečio mokyklų programa skirta nuosekliai stiprinti jau esamas mokyklas savivaldybėse, prioritetą teikiant mokykloms, kurioms labiausiai reikia pagalbos. Paraišką dalyvauti programoje teikia savivaldybė kartu su mokyklų bendruomenėmis.   

2. Mitas: ši programa dar labiau didins atskirtį tarp regionų.

Programa skirta sudaryti vienodas galimybes gauti kokybišką išsilavinimą visiems Lietuvos vaikams, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena: kaimiškoje vietovėje ar mieste.

Visi vaikai turi turėti galimybę gauti visavertes neformalaus švietimo ir švietimo pagalbos paslaugas, eksperimentuoti laboratorijose, mokytis dalykų, kurie įdomūs ir svarbūs jų ateities perspektyvai, ir pan.

3. Mitas: programos poveikį pajus tik 150 mokyklų ir Lietuvoje liks 150 gimnazijų Vienos mokyklos taps geresnėmis, taip nuskurs kitos, jų nebenorės lankyti vaikai.

Programoje gali dalyvauti įvairios mokyklos, ne tik gimnazijos. Programos tikslas – stiprinti ugdymo kokybę visoje savivaldybės švietimo sistemoje, todėl kartu su savivaldybe bus apsispręsta dėl pagrindinių problemų ir jų sprendimo būdų. Ši programa veiks tinklaveikos principu, tai reiškia, kad pozityvius pokyčius pajus visos savivaldybės mokyklos, nes programą įgyvendinančios mokyklos bus atviros ir prieinamos aplinkinių mokyklų mokiniams ir mokytojams. Pirmajame programos etape programa bus įgyvendinta 80  proc. savivaldybių, planuojama sustiprinti ne mažiau kaip 150 Lietuvos mokyklų, tačiau palaipsniui numatyta atnaujinti visas šalies mokyklas.

4. Mitas: pinigai bus išleisti statyboms.

Tai ne statybų, o galimybių programa. Programoje pagrindinis dėmesys skiriamas ugdymo kokybės stiprinimui. Stiprinsime mokyklų ir mokytojų  kompetencijas šiose prioritetinėse srityse: įtraukusis ugdymas, STEAM, kultūrinis ugdymas ir lyderystė. Numatytas infrastruktūros atnaujinimas bus tik tikslinis: sudaromos sąlygos įtraukiajam ugdymui(si), sukuriamos kokybiškam dalykiniam mokymui(si) būtinos erdvės. Ypatingas dėmesys bus skiriamas mokyklų vadovų ir mokytojų kompetencijai stiprinti.

5. Mitas: visos mažos mokyklos, kuriose mokosi mažiau kaip 60 vaikų, bus uždarytos.

Šios programos tikslas – kokybiškas ugdymas visiems vaikams, nesvarbu, mokosi jie didelėje ar mažoje mokykloje. Jeigu kokybišką ugdymą galime užtikrinti mažoje mokykloje – puiku. Tačiau vis dar turime daug pavyzdžių, kuomet vienoje klasėje mokosi pirmokas ir ketvirtokas, penktokas ir septintokas. Trūksta galimybių neformaliam ugdymui, mokytojai nepasirengę ugdyti kelių klasių mokinius vienu metu, mokytojai dirba maža etato dalimi, stokojama švietimo pagalbos. Situacija savivaldybėse yra labai skirtinga, todėl kartu su jomis ieškosime individualių sprendimų.

6. Mitas: programos rengime nedalyvauja švietimo ekspertai.

Programos koncepcija buvo rengiama kartu su nepriklausomais švietimo ir vadybos ekspertais: Egle Pranckūniene, viešosios įstaigos „Mokyklų tobulinimo centras“ įkūrėja, projektų vadove; Vaidu Baciu, Šiaulių r. Dubysos Aukštupio mokyklos direktoriumi; Dainiumi Žvirdausku, KTU inžinerijos licėjaus direktoriumi, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentu; Andriumi Pelegrimu, ikimokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo mokyklos „Herojus“ įkūrėju ir vadovu; Une Kaunaite, buvusia ministro pirmininko patarėja švietimo klausimams, rašytoja, visuomenės veikėja; Arminu Varanausku – buvusiu Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėju, asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktoriumi; Kęstučiu Jovaiša – sertifikuotu projektų valdymo ekspertu; Vladu Lašu – inovacijų, technologijų, startuolių mentoriumi, rėmėju ir investuotoju; Aušra Kuriene – psichologe, vaikų ir paauglių psichoterapeute, viešosios įstaigos „Paramos centras vaikams“ įkūrėja ir vadove. Ekspertai ir toliau dalyvaus rengiant ir plėtojant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą.

7. Mitas: teigiama, kad bus keliama programoje dalyvausiančių mokyklų mokytojų kompetencija, tačiau nėra žinoma, kaip atrodys kompetencijų kėlimas.

Jau dabar aišku, kad kompetencijų tobulinimą koordinuos programos įgyvendinimo komanda „Tūkstantmečio mokyklų akademija“, kuri teiks realią metodinę pagalbą savivaldybėms ir mokykloms: administruos, konsultuos, palaikys bendradarbiavimą tarp mokyklų ir stebės, kaip įgyvendinama programa.

Nebus einama įprastu teorinių seminarų ir mokymų keliu, bus teikiama praktinė parama ir pagalba tobulinant ugdymo, vadovavimo procesus konkrečiose mokyklose, kad situacija jose pasikeistų.

Primenu, kad vis dar tęsiame „Tūkstantmečio mokyklų“ koncepcijos aptarimą su visuomene ir skirtingomis interesų grupėmis, aktyviai lankomės savivaldybėse. Todėl dar kartą kreipiuosi į kolegas politikus, norinčius prisidėti prie pozityvių pokyčių švietime, teikti konstruktyvias pastabas ir pasiūlymus.

Kviečiu veikti išvien dėl vaikų ateities, net jei dėl to tektų paminti politines ambicijas.