Japonija – svarbiausia Lietuvos partnerė Azijoje
Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis susitiko su Japonijos bioindustrijų asociacijos prezidentu Osamu Nagayama.
Per susitikimą pirmiausia pabrėžta, kad Japonija yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių Azijoje: nuo 2010 m. prekyba tarp šalių išaugo daugiau kaip 10 kartų (nuo 355,2 mln. eurų 2018 metais iki 38,82 mln. eurų 2010 metais). Be to, šias valstybes sieja panašus požiūris į vertybes ir globalių problemų sprendimą. Tęsiami per prieš metus vykusį premjero Sauliaus Skvernelio vizitą Japonijoje ir istorinį Japonijos Ministro Pirmininko Šinzo Abės vizitą Lietuvoje 2018 m., pradėti darbai. Tikimasi, kad šiemet įsigaliojęs ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas (EPA) padės dar labiau išplėtoti dvišalę prekybą ir atneš naudos tiek Lietuvos, tiek Japonijos gamintojams ir vartotojams.
Didelis dėmesys skirtas Lietuvos ir Japonijos partnerystės plėtrai mokslo srityje. Pasak D. Matulionio, Japonija tapo viena pagrindinių Lietuvos partnerių pasaulyje mokslo, technologijų ir inovacijų srityje.
„Ir toliau sieksime glaudaus bendradarbiavimo, skatinant bendras iniciatyvas, kurios prisidėtų prie spartesnės mokslo ir technologijų raidos, aktyvesnio bendradarbiavimo tarp industrijų, siekiant spręsti aktualiausius visuomenės senėjimo ir žmonių gerovės iššūkius“, – sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas.
Vicekancleris D. Matulionis taip pat padėkojo už bendradarbiavimą keičiantis delegacijomis gyvybės mokslų konferencijose „BioJapan“ Japonijoje ir „Life Sciences Baltics“ Vilniuje. Svečias ir asociacijos nariai pakviesti atvykti į „Life Sciences Baltics 2020“ forumą, kuris vyks kitų metų rugsėjo 30 – spalio 1 d. Vilniuje. Neabejojama, kad dalyvavimas „BioJapan“ ir „Life Sciences Baltics“ parodose prisideda prie glaudesnio dvišalio bendradarbiavimo gyvybės mokslų srityje.
Lietuvos gyvybės mokslo sektorius kasmet išauga beveik po 19 proc., ypatingas dėmesys skiriamas biotechnologijų, farmacijos ir medicinos prietaisų gamybai ir tyrimams. Daugelis Lietuvoje sukurtų produktų skirti tarptautinėms rinkoms, 90 proc. visų gyvybės mokslų produktų ir paslaugų eksportuojama į visą pasaulį.
