Jaukiame susitikime – apie šventų Kalėdų laukimą
Ketvirtadienio pavakarę Kauno prekybos, pramonės ir amatų Marijampolės filiale šurmulys – Sūduvos buhalterių klubo narių paskutinis šiais metais pabuvimas kartu. Šio susitikimo tema buvo pasirinkta neatsitiktinai, kadangi artėja pati gražiausia metų šventė todėl ir buvo pasirinkta ši tema: „Ar mokame laukti šventų Kalėdų“. Klubo svečiai: ponia Irma Maurienė, UAB NEDA administratorė-buhalterė, Vilkaviškio šiaurietiško ėjimo klubo pirmininkė, kuri žygius organizuoja skirtingose rajono ir Lietuvos vietose tuo skatindama žmonių gimtojo krašto pažinimą, gamtos grožio supratimą, aktyvi miesto renginių autorė, energinga, kupina idėjų, kuriomis mielai sutiko pasidalinti. Ji mokė, kaip iškepti ir papuošti pasakų namelį, kaip originaliai puošti savo rankų darbu iškeptais meduoliukais eglutės šakelę.
Apie kūčių tradicijas ir papročius pasakojo Gižų bendruomenės narė ponia Onutė Maksvytienė bei Žana Buragienė. P. Onutė priminė, kad prie Kūčių stalo paprastai renkamasi patekėjus Vakarinei žvaigždei. Pagal seną tradiciją prie bendros Kūčių vakarienės stalo būtinai susėsdavo visi šeimos nariai, tikėdami, kad tai padės sustiprinti šeimos santarvę. Ilgą laiką tikėta, kad Kūčių vakariene pavaišintas svetimas žmogus irgi neša namams laimę. Kūčių vakarienę pradėdavo (ir dabar pradeda) laužydami kalėdaitį (plotkelę), t.y. iš kvietinių miltų bei vandens tyrelės specialioje formoje iškeptą ir bažnyčioje pašventintą paplotėlį. Tai šeimos santarvės, duonos simbolis. Pagal kalėdaičio gabalėlio dydį, raštą sprendžia apie kitus metus: kuriam atlaužta didesnis gabalėlis, tas bus dalingesnis, kam kryžius – vargas ir pan. Per Kūčių vakarienę būtina paragauti visų patiekalų, kad ateinantieji metai būtų sotūs ir turtingi. Žmonės tikėjo, kad Kūčių – Kalėdų naktį gyvuliai kalba žmogaus balsu, kad vidurnaktį vanduo šuliniuose vienam akimirksniui virsta vynu.
Po P. Onutės išsakytų palinkėjimų kiekviena iš mūsų susimąstė, kad Šv. Kalėdų laukimo laikas – šventas laikas. Taip norisi būti geresniems, užjausti kenčiantį, padėti skurstančiam ir pasijutome, kaip viena didelė šeima, pajutome tą šilumą, jautrumą.
Pabūkime vienas su kitu, būkime jautresni ir atlaidesni, mylėkime savo šeimos narius, pasakykime gerą žodį kaimynui, nusišypsokime praeiviui – tokiais žodžiais baigė viešnios susitikimą ir palinkėjo, kad labiau saugotume tradicijas, jas puoselėtume. Visi papročiai ir apeigos per šventes turi gilią prasmę – jie sutelkia žmogų ateinančio laikotarpio darbams.
Visiems gražių Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų Metų.
