Jauniesiems ugniagesiams nieko nėra neįmanoma…
Balandžio 2 d. baigėsi keturias dienas trukusi Lietuvos jaunųjų ugniagesių sąjungos Vilniaus miesto jaunųjų ugniagesių komandos ugniagesybos sporto stovykla. Tądien į paskutinę sportinę rungtį – kovinį išsidėstymą susirinkę vaikai, nepaisydami šalto vėjo ir šlapdribos, tempė gaisrines žarnas, jungė jas prie skirstytuvo ir purškė vandenį iš gaisrinių žarnų į taikinius. Stebino moksleivių energija, entuziazmas, o kad jiems įdomu tai, ką jie darė, rodė jų spindinčios akys.
Keturias dienas 26 moksleiviai nuo aštuonerių iki septyniolikos metų mokyklinių atostogų metu sėmėsi teorinių žinių ir leido laiką sportuodami. Jie dalyvavo bendrojo fizinio pasirengimo, ugniagesybos sporto treniruotėse, mokėsi kovinio išsidėstymo pagrindų, dirbti su gaisrinėmis žarnomis, įranga ir motosiurbliais. Vidaus reikalų ministerijos stadione Kalnų parke vaikai tobulino ugniagesių estafetės 4×100 įgūdžius, mokėsi lipti kablinėmis kopėčiomis į pirmąjį mokomojo bokšto aukštą.
Šioje stovykloje buvo ir nemažai mergaičių, kurios savo gebėjimais neatsiliko nuo berniukų. Dalis vaikų į šią stovyklą atvyko net nebūdami Ugniagesių sąjungos nariais, tačiau po čia praleistų dienų nusprendė, kad jie irgi norės jais tapti ir toliau lankyti užsiėmimus. Kalbinti stovyklautojai pripažino, kad jiems viskas čia patiko. Jaunųjų ugniagesių sąjungos narės Gintarė, Brigita ir Santana sakė, kad jas stovykloje žavėjo bendravimas ir komandinis darbas. Mergaitės mielai mokėsi pirmosios medicinos pagalbos bei sporto higienos įgūdžių pagrindų. „Šioje stovykloje daug išmokom. Svarbiausia, išmokom niekada nesakyti niekada,“ – džiaugėsi Gintarė. Beje, ji didžiuojasi, kad besitreniruojant jai pagaliau pavyko peršokti ir per 2 m aukščio sienelę.
O Vilniaus Balsių pagrindinės mokyklos trečiokas Danas Kazakevičius prisipažino, kad dar nėra tvirtai apsisprendęs, kuo bus užaugęs – ar gaisrininku, ar krepšininku. Jis kol kas lanko ne tik jaunųjų ugniagesių būrelį, bet ir krepšinį, futbolą, plaukimą, mažųjų profesorių, lietuvių ir anglų kalbų būrelius. Bet ši stovykla Danui padarė labai didelį įspūdį. Pasak jo, čia jis išmoko dirbti prie kompresoriaus, perlipti 2 m sieną, lipti kablinėmis kopėčiomis į pirmąjį aukštą, šokinėti per barjerus, tempti ir suvynioti gaisrinę žarną, rikiuotės pagrindų ir kitų svarbių dalykų. Paklaustas, koks turėtų būti ugniagesys gelbėtojas, Danas teigė: „Ugniagesys gelbėtojas turi baigti kursus, mokėti padėti žmogui, kuris yra sužalotas ar prispaustas, perrišti galvą ar petį, būti drąsus, stiprus, vikrus, greitas, pasitikėti savimi, nebijoti aukščio ir neturėti jokių problemų…“
Jaunųjų ugniagesių sąjungos komandos „Ateities būrys“ kapitonas dešimtokas Gvidas Alesius jaunasis ugniagesys yra tik dveji metai, tačiau iš šiam vaikinuis netrūksta pasitikėjimo savimi ir savo gebėjimais. „Kai prieš keletą metų išgirdau, kad kviečia į jaunųjų ugniagesių būrelį, net širdyje kažkas sudrebėjo, supratau, kad būtinai turiu ten eiti,“ – sakė jis. Dabar jis jau neabejoja, kad baigęs mokyklą stos į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą ir taps ugniagesiu gelbėtoju. Paklaustas, ar jaunieji ugniagesiai kuo nors skiriasi nuo savo bendraamžių, Gvidas patikino, jog ne. Tik jie daugiau laiko praleidžia ne prie kompiuterio, kaip jų draugai, o sportuodami ir mokydamiesi. Jis sakė, jog dabar gali pakonsultuoti ir tėvus, kaip saugiai elgtis namuose, kad nekiltų gaisras ar kaip elgtis gaisro metu. „Man dar neteko susidurti su gaisru, tiesa, vieną kartą namie užsidegė riebalai keptuvėje, bet užgesinau teisingai, nors dar ir nebuvau jaunasis ugniagesys, vandens nepyliau…“ – juokiasi jis.
Gvidas kartu su kitais saugaus elgesio pagrindų jau važiuoja mokyti ir kitų vaikų. Netrukus jo laukia kelionė į Marijampolę, į vaikų darželį. Ten jie nusiveža gesintuvą, nedegų audeklą, vonelę, kad vaikams galėtų pademonstruoti, kaip užgesinti nedidelį gaisrą. „Mums vyresni perteikė žinias, mes jas perduodame jaunesniems,“ – sakė Gvidas. Jį labai traukia ugniagesio darbas – kovinis išsidėstymas, gaisrų gesinimas. Jis džiaugiasi, kad Ugniagesių gelbėtojų mokyklos baseine gelbėjimo įgūdžių juos moko narai, o Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-ojoje komandoje jiems vyksta alpinizmo pamokos. „Visko reikia išmokti, juk niekas negimė mokėdamas…“ – optimizmu trykšta jaunasis ugniagesys.
Su jaunaisiais ugniagesiais, negailėdami nei savo laiko, nei jėgų, šioje stovykloje dirbo Lietuvos jaunųjų ugniagesių sąjungos prezidentas Romualdas Kazlauskas, vadovės Gražina Abaravičienė, Laima Žemaitytė ir Beata Višnisk-Bakšienė, ugniagesybos sporto treneriai Vladislav Rogožin, Tengiz Narimanidzė, Arnold Tankovič, Justinas Gikas ir Edvard Sosnovskij.
Į ugniagesybos sporto stovyklos uždarymą įteikti vaikams pažymėjimų atvyko Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Evaldas Tamašauskas. Jis sakė yra nustebintas, kad į šią stovyklą susirinko toks gausus būrys vaikų. „Tikiuosi, kad mes matomės ne paskutinį kartą. Jeigu jūs tik pareikšite norą sportuoti ir dalyvauti varžybose, mes suteiksime jums tokią galimybę. Tikiuosi, kad iš jūsų išaugs stiprūs ugniagesiai gelbėtojai ar savanoriai ugniagesiai,“ – sakė jis.
Jaunųjų ugniagesių sąjungos prezidentas R. Kazlauskas pažymėjo, jog šios stovyklos tikslas buvo supažindinti vaikus su ugniagesybos sportu ir turiningai praleisti moksleivių atostogas. „Pagrindinis tikslas pasiektas, – sakė jis. – Džiaugiuosi, kad jūs buvote tokie atkaklūs, drąsūs ir sportiški, sportavote nebijodami tokių šaltų orų. Laikas prabėgo nepastebimai. Dėkoju jums visiems už aktyvų dalyvavimą. Manu, kad viskas pavyko, kaip ir buvo suplanuota.“
Vaikams buvo įteikti ne tik ugniagesybos sporto stovyklos pažymėjimai, bet ir knygutės „Nuspalvink, sužinok ir išmok“.
