Jaunimas raginamas būti nepakantus korupcijai
Nuo 2004 metų kasmet gruodžio 9-ąją visame pasaulyje yra minima Jungtinių Tautų paskelbta Tarptautinė antikorupcijos diena. Ji skirta atkreipti dėmesį į plintančią korupciją ir paskatinti žmones užkirsti jai kelią. Ypač aktyviai šią dieną mėgsta pažymėti jaunimas. Gruodžio pirmosiomis savaitėmis daugelyje Lietuvos mokyklų vyksta įvairūs antikorupciniai renginiai – plakatų, video klipų, rašinių konkursai, diskusijos, debatai, klasės valandėlės apie korupcijos žalą ir galimybes jai pasipriešinti.
Šiais metais aktyvūs buvo ir Mažeikių rajono moksleiviai. Mažeikių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus iniciatyva trijų Mažeikių gimnazijų – Viekšnių, Merkelio Račkausko, Gabijos – vyresniųjų klasių mokiniai turėjo galimybę susitikti su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininke Rita Šikšniene.
STT ne tik tiria korupcijos atvejus, vykdo korupcijos prevenciją, bet atlieka ir antikorupcinį švietimą, bendradarbiauja su šalies švietimo įstaigomis, teikia rekomendacijas antikorupcinio švietimo klausimais, rengia metodinę medžiagą. Susitikimų metu STT pareigūnė su moksleiviais ir mokytojais diskutavo apie sąžiningumą, plačiau papasakojo apie STT vykdomą veiklą, analizavo korupcijos priežastis ir neigiamas jos pasekmes. Kiekvienas moksleivis turėjo galimybę gauti komiksų knygelę. 16–18 metų amžiaus jaunimo auditorijai skirtose knygelėse šmaikščiai pašiepiami į kyšininkavimo ir papirkinėjimo situacijas įsivėlę veikėjai.
Antikorupcinis ugdymas yra privalomas visose mokymo įstaigose, todėl Mažeikių rajono Švietimo skyrius kasmet ragina mokyklų bendruomenes pažymėti šią dieną. Ypač aktyviai ši diena pažymima Gabijos gimnazijoje, kurioje antikorupcinius renginius kasmet organizuoja didelę patirtį šioje srityje turinti mokytoja Regina Dirginčienė.
Visuomenės apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojams korupcija vis dar kelia didelį nerimą ir yra viena svarbiausių problemų šalyje. Nors pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama šiam neigiamam ir pavojingam socialiniam reiškiniui ir situacija pamažu gerėja, tačiau korupcijos apraiškos dar aptinkamos įvairiose valstybės institucijose, o baudžiamojon atsakomybėn už kyšininkavimą, piktnaudžiavimą, prekybą poveikiu ar papirkimą patraukiami ne tik valstybės tarnautojai ar pareigūnai, bet ir verslo atstovai, privatūs asmenys.
Korupciją nuolat lydi savanaudiškumas, nesąžiningas elgesys, noras pasipelnyti ar išvengti atsakomybės. Ji atsiranda tuomet, kai valstybės tarnautojas, pareigūnas pamiršta pagrindinę savo pareigą – tarnauti visuomenei, žmonėms ir pasinaudodamas savo padėtimi ar įtaka, neleistinais būdais ima rūpintis savo ar artimos aplinkos gerove, siekdamas asmeninės naudos. Taip pat ir piliečiai, tvarkydami įvairius reikalus valstybės ar savivaldybių institucijose, mano, kad jų problemos bus palankiai išspręstos, jei iš anksto „susitars“ ir patys bruka kyšius, taip skatindami valstybės tarnautojus, pareigūnus pažeidinėti įstatymus, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Dažnai tik atsidūrę beviltiškoje situacijoje žmonės supranta, kokios yra korupcijos pasekmės. Korupcija daro neigiamą įtaką šalies ekonomikos plėtrai, trukdo laisvai bei sąžiningai konkurencijai, blogina prekių ir paslaugų kokybę, sukelia žmonėms nesaugumo jausmą, griauna gyventojų pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, taip pat – ir pačia valstybe.
Sėkmingai kovai su korupcija labai svarbi yra visuomenės parama, nesitaikstymas su korupcijos apraiškomis, nes vien teisėsaugos pareigūnai šios problemos neišspręs. Antikorupcinė kultūra mūsų šalyje dar tik formuojasi – antikorupcinis švietimas pamažu įgyvendinamas mokymo įstaigose ugdant jaunimą, šviečiant valstybės tarnautojus.
Tik tose šalyse, kur teisingumas suvokiamas kaip daugumos piliečių moralinių nuostatų raiška, korupcija yra suvaldoma. Tačiau kiekvienas tai turi pradėti daryti nuo savęs: netoleruoti neteisėtos veiklos savo artimiausioje aplinkoje, mokykloje, darbovietėje, visuomeninėje, politinėje ar kitoje veikloje.