23 lapkričio, 2016

Jaunimo problemos jaunimo akimis

Jaunimo problemos Lietuvos politikos padangėje gana populiari tema, kuria politikai mielai pasisako ir siūlo įvairius jų sprendimo būdus. Ne išimtis ir neseniai praūžusi rinkimų agitacijos audra, kur buvo įvardinta tiek problemų bei jų sprendimo būdų, kad net pats jaunimas nežinojo, kad tiek jų turi.

Kokias problemas mato pats jaunimas ir kaip jas spręsti papasakojo Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkas Mantvydas Šemeta.

Visai neseniai, prieš rinkimus, ne vienas politikas vardijo jaunimo problemas ir siūlė jų sprendimo variantus. Ar Jūsų ir politikų matomos problemos sutampa? Kokios pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria jaunimas?

Problemų yra nemažai, tačiau apie dalį tų, kurias mes jaučiame ir matome, politikai net nekalba.

Žinoma, yra visuotinai įvardijamų ir jos tikrai aktualios. Tai patyčios mokykloje ir artimoje aplinkoje, savižudybės, smurtas šeimoje, vaikai globos namuose. Jos egzistuoja, didžioji dalis daugiau ar mažiau yra sprendžiamos.

Tačiau matome daug problemų, apie kurias net nekalbama arba kalbama per mažai. Tai švietimo lygis valstybinėse mokyklose – vieni vyriausių mokytojų Europoje, vadovėlių trūkumas, mokymo kokybė, informacinių technologijų pritaikymas, mokyklų inventoriaus atnaujinimas.

Be to mokyklose mes ne tik mokomės, tad kyla jaunimo užimtumo pertraukų metu klausimas, jaunimo užimtumas popamokinėje veikloje, regionuose jauni žmonės stokoja inventoriaus, vietų kur galėtų burtis turiningai veiklai, t.y. jaunimo centrų, galimybių pasiekti artimiausius kultūros centrus, kad ir bibliotekas.

Taip pat iki šiol ganėtinai ribotos nepilnamečių galimybės dirbti ir mokytis tuo pat metu, mokykloje pasigendame kompetencijų, kurios būtų pritaikomos ir darbo rinkoje, ugdymo, finansinio raštingumo stoka. Jaunos šeimos susiduria su problemomis kai reikia derinti šeimą ir darbą ar studijas.

O alkoholis? Juk tai politikų bene dažniausiai įvardijama problema.

Alkoholio tema politikų daugiau naudojama dėl galimybės susirinkti politinį kapitalą, kaip ir kitos amžinos ir skambios temos – korupcija, nusikaltimai. Kalbant apie šią temą sveiko proto matome mažai. Aišku, nesakome, jog problemos dėl nepilnamečių vartojančių alkoholinius gėrimus nėra. Bet ši problema yra pasekmė, o ne priežastis. Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kokias galimybes ir alternatyvas šiandien jaunimas turi, iš kurių galėtų rinktis.

Jau yra sukurta pakankamai daug alkoholio vartojimo ribojimų: reklamos draudimas dienos metu, amžiaus cenzas, vartojimo viešose vietose draudimas. Palyginti su užsienio valstybėmis, pavyzdžiui Vokietija, kur vartojimas viešose vietose nedraudžiamas ir amžiaus cenzas nėra toks aukštas, priklausomai nuo gėrimų stiprumo, mes turime daug griežtesnes sąlygas.

Galiojanti griežta tvarka nulėmė tai, kad jau dabar jaunimo tarpe alkoholio problema smarkiai mažėja. Nors situaciją ir bandoma dramatizuoti. Štai Ramūnas Karbauskis dar praėjusią savaitę vienoje radijo laidoje teigė, kad Lietuvoje vaikai iki 18 metų išgeria daugiausiai pasaulyje. Deja, tokios informacijos šaltinis liko nutylėtas. Galbūt todėl, kad tarptautinių tyrimų duomenys rodo ką kita.

2015 m. atliktame Europos narkotikų ir priklausomybių monitoringo centro tyrime ESPAD dalyvavo 35 Europos šalys. Jo duomenimis, pagal jaunuolių alkoholio vartojimo dažnumą per pastarąsias 30 dienų, lietuvaičiai užima paskutiniąsias vietas ir rikiuojasi šalia tokių šalių kaip Švedija, Estija, Islandija ir Norvegija. Pozityviai nuteikia ir tai, kad lietuviai per kartą suvartoja gerokai mažiau alkoholio nei Skandinavų jaunimas ir pagal šį rodiklį taip pat atsiduria reitingų lentelės apačioje.

Be to daugėja jaunuolių, kurie sulaukę 16-os dar nei karto gyvenime nevartojo alkoholio. Per pastaruosius ketverius metus tokių vaikinių ir merginų skaičius mūsų šalyje išaugo 8 proc. – nuo 5 proc. iki 13 proc.

Tyrėjai pastebi, kad situacija Lietuvoje yra geriausia nuo ESPAD tyrimų pradžios 1995 metais: daugiau abstinentų, mažiau gėrusiųjų per paskutinius 12 mėnesių ir 30 dienų iki apklausos, mažiau nesaikingo gėrimo atvejų ir jie prasidėjo vėliau, santykinai vėliau išgeriamas pirmasis alkoholis, rečiau vartojami stiprieji alkoholiniai gėrimai.

Tačiau alkoholio problema yra patogi politikams, nes ji iš esmės kalba apie blogį, tad belieka tik pasiūlyti gėrį – staigų sprendimą: uždraudimą ar pan. Tačiau šioje kovoje tikėtis greitų rezultatų yra naivu.

Kokius problemos sprendimo būdus matote?

Manome, kad draudimais pasiekti teigiamo problemos sprendimo rezultato neįmanoma. Ir net juose trūksta nuoseklumo. Neseniai vykusi prekybos centrų kampanija, kai buvo reikalaujama dokumentų iš visų, buvo šimtą kartų veiksmingesnė, nei bet kuri iki šiol naudota priemonė. Sveikatos apsaugos ministerija investuoja ir kuria fondus išleisdama 1,3 mln. eurų per metus, tačiau rezultatai migloti. Čia buvo apčiuopiamas rezultatas, bet patys politikai iniciatyvą sužlugdė.

Jei kalbame apie jaunimą, reikia suprasti, jog didmiesčiuose bei regionuose situacija skiriasi kaip diena ir naktis. Tad ir priemonės problemai spręsi turi būti visiškai skirtingos. Regionuose labai trūksta galimybių išreikšti save bei įgyvendinti iniciatyvas: klubų, skate parkų, krepšinio, futbolo, tinklinio aikštelių. Žiemą regionuose apskritai nėra vietų, kur saugiai ir šiltai galėtų susirinkti jaunimas.

Paklaustas, kodėl vartoja alkoholį, jaunimas dažniausiai įvardija dvi priežastis – užimtumas ir „pritapimas prie bendraamžių“. Tam veiksmingos priemonės ir yra susijusios su alternatyvių veiklų paieška, o pritapimui – mentorystės programos, „kitos pusės“ parodymas, bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijomis.

Grįžkime prie švietimo sistemos. Kaip manote, ką reiktų keisti pirmiausiai?

Labai trūksta asmenybės ugdymo. Esminė švietimo problema yra ta, kad ji neugdo savikritiškos ir savarankiškos asmenybės, kuri savo protu ir sąžine gali nuspręsti, kas jai tinkama, kas ne. Labai svarbu, kad mokykloje besimokantis žmogus įgytų ne tik žinias, bet ir valią jas pasiekti. Viena yra žinoti faktus (svaigalai kenkia, gadina sveikatą, trumpina gyvenimą ir t.t.) visai kita yra suvokti pasekmes ir pasirinkti, kas svarbiau – dirbti mėgstamą darbą ir būti profesionalu savo srityje, to tikslingai siekti, ar pritapti prie draugų ir būti gatvės, kiemo pastumdėliu? Ar gaunamus kišenpinigius investuoti į mėgstamą būrelį, tam tikras medžiagas bei įrankius mėgstamam darbui atlikti (pvz., rankdarbių gamyba ir jų pardavimas yra galimybė gauti papildomų pajamų) ar cigarečių įsigijimui?

O kaip jaunų žmonių emigracija? Kas galėtų ją sustabdyti?

Emigracija kaip reiškinys niekada neišnyks, turime judėjimo laisvę ir visada atsiras žmonių, kurie norės patirti gyvenimo kitoje šalyje, kitokioje kultūroje teikiamas galimybes. Emigracija turi daugybę pozityvių aspektų, kai žmonės išvyksta norėdami siekti specifinių žinių ar karjeros aukštumų. Reikėtų galvoti, kaip sustabdyti tą emigraciją, kuri pasirenkama nematant jokių galimybių savo šalyje.

Turime siekti, kad jauni žmonės rastų daugiau motyvacijos likti Lietuvoje. Svarbiausia – užtikrinti, kad jaunimas turėtų galimybę įgyti kokybišką, rinkos poreikius atitinkantį išsilavinimą ir rastų darbą, kuriame galėtų realizuoti savo idėjas, panaudoti įgytas žinias bei kompetencijas, o už tai gautų adekvatų atlygį.


28 balandžio, 2025

Reaguodama į balandžio 27 d. Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje įvykusį gaisrą ir galimus iššūkius dėl atliekų tvarkymo, Vilniaus rajono […]

27 balandžio, 2025

Vilniuje sekmadienį tūkstančiai dalyvavo Katedros aikštėje vykusiame proteste prieš planuojamą nekilnojamojo turto (NT) mokestį „NE gyvenamojo būsto mokesčiui!“.  Dar neprasidėjus […]

27 balandžio, 2025

Įsibėgėjus pavasariui, ir augalams pradėjus barstyti žiedadulkes, Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro specialistai parengė rekomendacijas alergiškiems žmonėms, kaip sumažinti žiedadulkių […]

24 balandžio, 2025

Trečiadienį su savivaldybių merais susitikusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė aptarė šalies saugumo situaciją, planuojamus pokyčius ir regionų vaidmenį visuotinėje […]

24 balandžio, 2025

Miško kaina Lietuvoje yra nuolat kintantis rodiklis, priklausantis nuo daugelio veiksnių. Pastaraisiais metais miškų rinkos tendencijos rodo stabilų augimą, tačiau […]

23 balandžio, 2025

Pagerbiant iškilų Jo Šventenybės Popiežiaus Pranciškaus atminimą, Vyriausybės nutarimu šį šeštadienį, balandžio 26 d., Lietuvoje skelbiamas gedulas. Trečiadienio posėdyje priimtas […]

23 balandžio, 2025

Vilniaus miesto savivaldybėje trečiadienį pristatytas sostinės evakuacijos planas. Šis planas, kuris rengtas, remiantis Ukrainos, JAV miestų patirtimis, skirtas karinės invazijos, […]

23 balandžio, 2025

Ukrainoje žuvusiam Tomui Valentėliui nuspręsta skirti aukščiausią Krašto apsaugos sistemos apdovanojimą, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.  „Šiandien priėmiau sprendimą, […]

Arkivyskupas Gintaras Grušas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
21 balandžio, 2025

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Gintaras Grušas sako, kad popiežiaus Pranciškaus mirtis antrąją šv. Velykų dieną skatina tikėjimą prisikėlimu. Arkivyskupo teigimu, […]

16 balandžio, 2025

LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link” Velykų atostogų laikotarpiu kviečia traukiniauti ir vykdo specialią akciją – balandžio 20–27 d. […]

15 balandžio, 2025

Šakių rajone du neblaivūs vyrai su savimi nešėsi karo laikų sprogmenį. Pirmadienio pavakare, 16 val. 32 min., buvo gautas pranešimas, kad […]

Ąžuolyno bibliotekoje atrastas unikalus leidinys
11 balandžio, 2025

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus, Baroko epochos poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) vardu pavadintas asteroidas „Sarbievius“. Asteroidą atrado VU Fizikos fakulteto […]

10 balandžio, 2025

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – parlamentas paskyrė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Europos Parlamento (EP) nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui […]

10 balandžio, 2025

Siekiant didinti šalies saugumą, gynybos stiprinimo plėtros sprendimai – būtini, o juos efektyviausiai įgyvendinsime tik turėdami nuolatinį dialogą tarp atsakingų […]

Nida Grunskienė. ELTA / Josvydas Elinskas
9 balandžio, 2025

Vadinamosiose „čekiukų“ baudžiamosiose bylose, susijusiose su nepagrįstu savivaldybių lėšų panaudojimu tarybos narių veiklai, įtarimų dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo […]

5 balandžio, 2025

Lietuvos muitinės pareigūnai Šalčininkų kelio poste sulaikė kontrabanda per Lietuvą gabentą varpą, kurį slapta vežė Moldovos Respublikos pilietis, pranešė Muitinės […]

1 balandžio, 2025

Ministrui pirmininkui tikinant, jog su šalies merais diskutuoja apie galimybes steigti naują kariuomenės poligoną, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Andrius […]

31 kovo, 2025

Šalies vadovai ir ministrai reiškia užuojautą dėl trijų dingusių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių žūties. Prezidentas Gitanas Nausėda tikina – […]

31 kovo, 2025

Kasmet technologijų entuziastai laukia naujausių išmaniųjų telefonų modelių, o Apple iPhone serija išlieka viena populiariausių pasirinkimų rinkoje. Vienas naujausių modelių […]

30 kovo, 2025

Suskaičiavus Panevėžio miesto mero rinkimų antrojo turo balsus, paaiškėjo, kad juos laimėjo politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ kandidatė Loreta Masiliūnienė. Pirminiais […]

Regionų naujienos