Jaunimo socialinę atskirtį kaimo vietovėse išspręsti gali mobilūs jaunimo darbuotojai

Padėti išspręsti nuo miestų nutolusiose vietovėse gyvenančio jaunimo problemas gali į kaimus ir miestelius periodiškai vykstantys jaunimo darbuotojai. Tokį būdą, padėti regionų jaunimui, siūlo Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (JRD) atstovai. Savo siūlymus JRD grindžia ir tarptautine patirtimi.

Šių metų birželio 28-30 dienomis vyko mokymų seminaras „Mobilaus darbo su jaunimu paslaugų teikimas savivaldybėse II“. Mobilaus darbo su jaunimu principų mokėsi savivaldybių ir įstaigų specialistai iš visos Lietuvos. Šiuose mokymuose dalyvavo ir Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Diana Garjonienė bei Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro socialinė pedagogė Dainora Kalniškienė.

Seminaro metu patirtimi dalinosi Telšių rajono savivaldybėje penkis metus mobilaus darbo su jaunimu paslaugas teikianti Telšių jaunimo centro komanda. Pasak Telšių rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės Zenaidos Pikiotienės – „Esant ribotoms susisiekimo galimybėms, mažėja socialinių ir laisvalaikio paslaugų prieinamumas kaimo vietovėse gyvenančiam jaunimui. Dėl šios priežasties regionuose nuolat didėja socialinė atskirtis. Mobilaus darbo su jaunimu metodas padeda pasiekti kaimuose ar mažuose miesteliuose gyvenantį jaunimą, kuris turi mažiau laisvalaikio praleidimo galimybių, nei miestuose gyvenantys bendraamžiai.

Naudojant šią priemonę galima lankyti atokiausias savivaldybės gyvenvietes ir užtikrinti socialinių paslaugų paskirstymo vientisumą“.

JRD direktoriaus Vydūno Trapinsko teigimu: „Mobilūs jaunimo darbuotojai – tai sprendimas, padedantis optimizuoti lėšas, nes teikiant mobilias paslaugas nekiltų poreikis steigti naujų jaunimo centrų ar erdvių ir visu etatu įdarbinti jaunimo darbuotojų rajono gyvenvietėse ir didžiuosiuose kaimuose. Būtų išnaudojamos turimos bendruomenių, daugiafunkcių centrų ar kitos viešosios paskirties patalpos.

Ekspertai, kalbėdami apie šio metodo efektyvumą, pažymi, kad laiku suteiktos pagalbos jauniems žmonėms ir prevencinės veiklos kaštai dažniausiai yra gerokai mažesni nei sprendžiant problemą tuomet, kai jaunuolis jau yra įklimpęs į narkotikų ar nusikalstamumo liūną”.

„Tyrimai rodo, kad jaunimo darbuotojui išgelbėjus bent vieną jauną žmogų nuo iškritimo iš mokyklos, visuomenė sutaupytų daugiau pinigų, nei buvo investuota į jaunimo darbuotoją, o mobilų darbą vykdant sistemingai ir teikiant pagalbą dideliam skaičiui jaunuolių, nauda taptų akivaizdi. Todėl investicijos į jaunimo darbuotojus ilgalaikėje perspektyvoje neabejotinai atsiperka“, – sako Vestfold.

Aukštosios mokyklos dėstytojo, darbo su jaunimu eksperto ir seminaro apie mobilų darbą vedėjo norvego Pal Isdahl Solberg teigimu, Norvegija ir Lietuva seniai bendradarbiauja darbo su jaunimu srityje. Šis bendradarbiavimas yra naudingas abiem pusėms, o Lietuva gali ne tik perimti gerąją mobilaus darbo su jaunimu patirtį iš Norvegijos, bet ir pati ateityje tapti pavyzdžiu kitoms Europos valstybėms.

Mobilaus darbo su jaunimu programa jau buvo išbandyta ir pasiteisino Skuode, Telšiuose bei Rietave. Lietuvoje mobilus darbas su jaunimu yra vystomas perimant gerąją patirtį iš Vokietijos, Norvegijos ir kitų ES šalių.

JRD tvirtinimu, vykdomas mobilus darbas su jaunimu skatintų jaunimo užimtumą regionuose. Pažymima, kad jaunimo darbuotojai dirbtų su socialinę atskirtį patiriančiais, iš švietimo sistemos iškritusiais, elgesio problemų turinčiais jaunais asmenimis ir jų grupėmis.

Mobilus darbas su jaunimu – tai kokybiška socialinė ir laisvalaikio užimtumo paslauga. Jaunimo darbuotojai orientuojasi ne į kiekybę, bet į užmegztų santykių su jaunu žmogumi kokybę. Glaudus santykis su jaunuoliais leidžia pasiekti kur kas geresnių rezultatų. Jaunimo darbuotojai padeda jaunuoliams atrasti savo stiprybes ir kurti asmeninės ateities vizijas, spręsti iššūkius ir problemas, kylančias artimoje aplinkoje, ne vertina jų, o stengiasi suprasti. Jaunimo darbuotojai atstovauja jauno žmogaus interesus ir tarpininkauja institucijose, bei skatinta bendradarbiavimą tarp įvairių įstaigų ir organizacijų. Mobilus darbas su jaunimu gali būti finansuojamas naudojant savivaldybių lėšas, kita galimybė – projektinis finansavimas ar socialinių paslaugų įsigijimas iš bendruomenių.

Šiuo metu Kretingos rajono savivaldybėje veikia 17 atvirų jaunimo erdvių, iš jų 15 -a įsikūrusios kaimiškosiose gyvenvietėse. Tačiau yra nemažai kaimų, kuriuose jaunimas dar neturi veiklos galimybių, todėl mobilus darbas būtų viena iš formų užtikrinti didesnį jaunimo užimtumą, įtraukimą ir reikalingų paslaugų gavimą.

Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės D. Garjonienės informacija