Jei įvyko ekstremali situacija, patirsime ir jos fizinį poveikį (I)

Vis dažniau susiduriame su ekstremaliomis  situacijomis Lietuvoje, iš žiniasklaidos pranešimų sužinome su kokiomis ekstremaliomis situacijomis susiduria kitų šalių gyventojai.  Dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ar padaryti kitą žalą yra ekstremali situacija. Taip sako LR Civilinės saugos įstatymas. Ekstremali situacija ne tik gali sukelti, bet realiai ir padaro didelį fizinį poveikį tam tikrai teritorijai ir joje gyvenantiems žmonėms, o žiniasklaidos priemonių dėka pamatome kraują stingdančius vaizdus po potvynių, audrų, žaibų ir pan.

Dėl fizinio ekstremalios situacijos poveikio žmonės gali patirti traumas, tapti fiziškai neįgalūs ar net žūti, kaip tai įvyko 2018 m. rugpjūčio 10 d. Nidoje, Taikos g., netoli Neringos policijos komisariato, kai žaibas nutrenkė jauną moterį (gim. 1986 m.). Tai gamtos poveikis – nepasiginčysi, tačiau norėtųsi nepamiršti ir kito labai pavojingo galimo fizinio poveikio dėl žmogaus veiksmų: 2017 m. Lietuvoje užregistruoti 74 užteršimo cheminėmis medžiagomis atvejai, iš jų 60 – užteršimo gyvsidabriu židiniai. Dėl cheminių medžiagų poveikio per 2017 metus nukentėjo 10 asmenų (iš jų 3 – nuo gyvsidabrio). Fizinį poveikį gali patirti ir neįgalieji, nes jų rizika patirti ekstremalios situacijos metu fizinį poveikį žymiai didesnė nei sveikųjų. Daugelis neįgaliųjų gali prarasti savo pagalbos priemones, tokias kaip dirbtines galūnes, ramentus, klausymo aparatus, akinius ir todėl turės  didesnių sunkumų patenkinti savo pagrindinius poreikius.

Augintiniai bei naminiai gyvuliai gali būti sužaloti ar žūti ekstremalios situacijos metu. Lietuvoje iki 2018 m. liepos 23 d. Afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai laukinėje faunoje buvo nustatyti 1079 vietose, 2540 šernų, iš kurių 251 sumedžiotam ir 2289 gaišusiems. Afrikinis kiaulių maras nustatytas 36 kiaulių laikymo vietose.

Dažnai pastebime ekstremalių situacijų fizinį poveikį įvairiems pastatams (tame tarpe ir viešojo valdymo institucijų, ligoninės, mokykloms ir kt.). Toks fizinis poveikis  gali būti poveikiu pastatams ir poveikiu turiniui, t.y. tam kas yra tuose pastatuose. Bene didžiausia fizinio  poveikio pasekmė yra pastatų griūtys ir gaisrai juose, tačiau kai kurių ekstremalių situacijų metu  gali būti sugadintas pastatų turinys ir  nepaveikus pačių pastatų (pvz., jei žemės drebėjimo metu pastate esantys daiktai nėra saugiai pritvirtinti). Vienas geriausiai suprantamų ir skaudžiai paveikiančių gyventojus ekstremalių situacijų fizinių poveikių yra būstų apgadinimas.

Visai neseniai aplink Telšius š. m. rugpjūčio 24 d.  pavakarę šėlo audra, buvo verčiami medžiai, plėšiami namų stogai, Žarėnuose, Telšių rajone, per audrą nuplėšta medinės bažnyčios stogo dalis,  Plungę ir Rietavą taip pat nusiaubė škvalas – medžiai nuvirto ant elektros stulpų, kelių. Tokių poveikių esame patyrę ir anksčiau, pavyzdžiui, 2010 m. rugpjūčio 8 d. vėtros metu buvo stipriai nuniokotos Alytaus (Alytaus, Varėnos raj.), Kauno (Kauno, Prienų, Kėdainių raj., Kaunas), Vilniaus apskritys (Trakų raj.), nors smarki audra užfiksuota ir pajūryje, Šiaulių apskrityje (Radviliškio, Šiaulių raj.). Vėjas, kurio greitis vietomis viršijo 26 m/s, rovė ir laužė medžius, ardė namų stogus, vartė stulpus. Apgadinta apie 424 gyvenamųjų namų ir pastatų (daugiausiai nuplėšta ar kitaip sugadinta stogų).

Kaip teigia priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM per pirmąjį 2018 metų pusmetį Lietuvoje kilo 7631 gaisras. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 26,19 proc. Gaisruose žuvo 56 žmonės (2017 m. per tą patį laikotarpį – 60), iš jų 2 vaikai (3), o 92 gyventojai (101) patyrė traumų. Tai mažiausias per šešis mėnesius gaisruose žuvusių žmonių skaičius. Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (26,3 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (17,4 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (11,1 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (7,8 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (4,7 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (4,1 proc.).

Įvykus ekstremaliai situacijai ir patyrus jos fizinį poveikį  su  ypatingai didelėmis problemomis susiduria mažas pajamas turintys gyventojai, nes jie patirs didesnę žalą nei turtingesni, kadangi jie yra įsikūrę pastatuose, kurie pastatyti ankstesniais metais, vadovaujantis senesnėmis statybos taisyklėmis, naudojant žemesnės kokybės statybines medžiagas ir metodus bei buvo blogiau prižiūrimi, jų būstai gali būti neapdrausti. Žemesnes pajamas turintys gyventojai turi ir mažiau išteklių atstatyti būstą, tuo pačiu, jie ilgiau užtrunka persikeldami po ekstremalios situacijos iš vieno būsto į kitą, kartais ilgai užsilaikydami stipriai apgadintuose namuose, jie gali būti priversti pastoviai gyventi tame būste, kuris buvo skirtas laikinam apgyvendinimui, todėl mažas pajamas turintys gali vis dar gyventi laikinuose būstuose, kai pasiturintys seniai jau persikėlė į nuolatinius namus.

Fizinį poveikį infrastruktūrai pajus didelė paveiktos teritorijos gyventojų dalis dėl ekstremalios situacijos poveikio svarbioms komunalinių paslaugų ir kitoms (viešojo ar privataus sektoriaus) paslaugų teikimo visuomenės reikmėms sistemoms.

Padidėjus priklausomybei nuo elektros prietaisų, ryšio, prekybos ir kitų gyvybiškai svarbių sistemų, išaugo viešųjų ir privačių subjektų ekstremalių situacijų fizinio poveikio galimybė. Energijos tiekimo nutraukimas gali greitai sukelti neigiamų padarinių sveikatos apsaugos sistemai, − išsijungs gyvybės palaikymo sistemos. Be elektros energijos piliečiai negali keliauti, pirkti būtiniausių paslaugų, šildyti ar vėsinti patalpas, bendrauti ar dirbti. Nustatyta, kad elektros energijos išjungimas net trumpiau nei vienai valandai gali sukelti milijoninius nuostolius ir priklausomai nuo gedimo apimties padaryti didelę ekonominę žalą. Energijos tiekimo nutraukimo pavyzdžių Lietuvoje nestokojama nei šiais, nei ankstesniais metais: 2005 m. sausio 8–9 d. Lietuvoje ir Skandinavijos šalyse siautėjęs uraganas ,,Ervinas“, kurio metu vėjo gūsiai siekė 24–32 m/s, arba 115 km/val., padarė daug AB Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) vartotojams. Pagal VST 2009 m. teiktą informaciją apie 198 tūkst. VST vartotojų liko be elektros energijos. 2011 m. lapkričio 27–30 d. dėl stipraus vėjo (35,1 m/s) ėmė masiškai išsijungti ir gedo elektros tinklai. Elektros energijos tiekimas buvo nutrūkęs 242,5 tūkst. vartotojų. Nukentėjo daugiau nei 3 savivaldybių teritorijos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Utenos regionai. 2017 m. rugsėjo 9 d. dėl vėjo be elektros visoje šalyje liko apie 2 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus“ vartotojų.

Vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemos sutrikimai įvyksta gana dažnai ekstremalios situacijos metu, pirmiausia kaip gamtinių grėsmių pasireiškimo fizinio poveikio padariniai. Didelių liūčių, potvynių ar sausros metu vandens ar kanalizacijos sistemos gali būti perkrautos, sugadintos ar kitaip paveiktos ir pakenkti žmonėms bei supančiai aplinkai. Nesunku prisiminti, kad 2016 m. liepos 11 d. lietus užliejo Kauno miesto gatves, 2017 m. birželio 29 d. Vilnių nuplovus didžiulei liūčiai net tik paskendo ne vienas automobilis, bet ir nuskilo dalis P. Vileišio gatvės Antakalnyje, 2018 m. sausio 23 d. Vilniuje trūkęs vandentiekio vamzdis užliejo Upės gatvę, sutriko eismas, 2018 m. kovo 13 d. Vilniuje patvinusi Neris prie Baltojo tilto užliejo pievą, kitos Lietuvos upės taip pat gerokai patvinusios. Neris sostinės centre patvinusi dėl ledo sangrūdų Žvėryne. Neries vandens lygis dabar siekė 455 cm. Vanduo buvo pakilęs apie 195 cm virš matavimo vidurkio (260 cm) – stoties nulio. 2018 m. gegužės 7 d. popietę smarki liūtis Gatves užliejus vandeniui, kai kurios vietos tapo sunkiai praeinamos ir pravažiuojamos. Ir t.t.

Atliktas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM specialistų praeityje įvykusių didelių potvynių apibūdinimas Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonuose nustatė:  11 katastrofinio vandens lygio atvejų; 1 katastrofinio potvynio atvejis; 240 stichinio vandens lygio atvejų;  25 stichinių potvynių atvejai; 2 hidrotechnikos statinių avarijų atvejai. Ekstremalūs potvyniai dažniausiai vykdavo Nemuno žemupio ir deltos rajonuose, kurie apsemdavo ir kelius, apsunkindami susisiekimą.         
Bet kokia vandens saugojimo ar tėkmės nukreipimo struktūra gali būti suprantama kaip užtvanka ir fizinis ekstremalios situacijos poveikis gali iššaukti užtvankų griūtis dėl didelio kritulių kiekio, nors įmanomos ir kitos priežastys, pavyzdžiui, vidinė erozija, susidaranti dėl krantinės, pagrindo ar vamzdyno ne sandarumo, nepakankama priežiūra, aplaidi veikla, žemės nuošliaužos į rezervuarus, didelis vėjas.       

Daugeliui verslo ir viešojo valdymo organizacijų funkcijoms atlikti būtinas ryšys. Kai sutrinka ryšio sistemos, piliečiai negali susisiekti su gelbėjimo ir pagalbos tarnybomis, verslas nepajėgus parduoti savo produkcijos ar teikti paslaugų.  Kompiuterinio tinklo sutrikimai pasidarė tokie pat pavojingi kaip elektros tiekimo ir telekomunikacijų. Daugelio pasaulio verslo organizacijų, bankų, viešųjų paslaugų (komunikacijų, komunalinių paslaugų, ryšių, sveikatos apsaugos įstaigų, eismo saugumo sistemų ir kitų viešųjų paslaugų) teikėjų veikla yra visiškai priklausoma nuo interneto. Štai, kad ir 2010 m. gruodžio 31 d. – 2011 m. sausio 2 d. snygio metu Lietuvoje dėl elektros energijos tiekimo neilgalaikiai mobiliojo ryšio sutrikimai buvo užfiksuoti Plungės, Biržų, Šilalės rajonuose.   

Jungtinių Tautų ekspertai pastebi, kad vyrauja tendencija, kad ypač gamtinių ekstremalių situacijų  skaičius kasmet vis didėja, kas natūraliai turėtų iššaukti būtinumą mokytis iš prieš tai įvykusių ekstremalių situacijų padarinių ir plačiai skleisti tokias žinias gyventojams. Tačiau reikia pastebėti, kad kokia ekstremali situacija beįvyktų, visada institucijos, atsakingos už ekstremalių situacijų valdymą, stengsis padėti žmogui, apsaugant jo gyvybę ir sveikatą bei turtą.