29 rugpjūčio, 2018
Arvydas Survila

Jei įvyko ekstremali situacija, patirsime ir jos fizinį poveikį (II)

Ekstremalios  situacijos, nepriklausomai nuo savo kilmės (įvykusios dėl gamtinių priežasčių ar tchnologinių avarijų) paprastai padaro fizinį poveikį tam tikroje teritorijoje gyvenančių žmonių sveikatai gyvybei, pastatams ir turtui, esantiems joje bei aplinkai.

Ekstremalių  situacijų fizinis poveikis aplinkai pasireiškia ir tuo, kad susidaro daug nuolaužų, kitaip tariant, − nugriautų medžių, sunešto purvo, akmenų, sugadintų pastatų, įvairaus turto, automobilių, laivų ir kt. Pavyzdžiui, uraganai ir žemės drebėjimai per kelias valandas sukuria tiek šiukšlių, kad jų kiekis prilygsta normaliam penkerių ir daugiau metų šiukšlių kiekiui. Lietuvoje ekstremalios situacijos fizinį poveikį aplinkai patyrėme, kai 2002 m. prie Vilniaus po ilgesnių sausrų pažemėjo gruntinių vandenų lygis ir pradžiūvo durpiniai dirvožemiai, dėl to degė durpynai, kurie buvo gesinami kelis mėnesius, 2005 m. sausio 8 – 9 d. uraganas Ervinas, kuris miškuose išlaužė arba išvertė > 400 tūkst. m3 medienos, tai yra apie 12 % metinių kirtimų, 2014 m. balandžio 25 d. užsidegė Kuršių nerijoje, Juodkrantės girininkijoje esantys kalninės pušies medynai. 2011 m. birželio pradžioje gaisro Šilutės rajone Traksėdžių durpyne metu degė apie 100 ha durpyno, artimoje gaisro židinio aplinkoje buvo smarkiai viršytos aplinkos oro užterštumo normos.

Pavojingos medžiagos iš įvairių šaltinių (paskendusių automobilių, sugadintų saugyklų, prakiurusių vamzdynų) ekstremalios situacijos (ypač potvynio) metu gali išsilieti bei pasklisti, sukeldamos didelę grėsmę žmonių, gyvūnų sveikatai ir gyvybei, žemės ūkiui ir aplinkai. Taip ir įvyko 2010 m. gruodžio 28 d. (Juodupės sen., Rokiškio saviv., Bryzgių k.) dėl naftos produktotiekio Ilgstė–Biržai–Ventspilis avarijos į aplinką pateko ir maždaug 70 arų plote išsiliejo, apytikriais duomenimis, per 3000 m3 dyzelinio kuro. Pavojingi ir potvyniai, kurie gali užteršti požeminį vandenį, šulinius, maudymosi vietas. Purve gali būti naftos produktų, bakterijų ir cheminių medžiagų, ore − toksinių dalelių, garų ir dūmų. Taigi, neišvengiamas fizinio ekstremalios situacijos poveikio padarinys yra aplinkos tarša.

Visur, kur gaminamos, apdorojamos, saugomos, transportuojamos (įskaitant vamzdynus) ar laikomos pavojingos medžiagos, galimos avarijos, kurias gali paskatinti fizinis ekstremalios situacijos poveikis: gali įvykti didelių dujų ir naftos skirstymo vamzdynų gedimai ir taip padidėti rizika gyventojų saugumui, nes šių sistemų vamzdynai, pripildyti aukšto slėgio degiųjų dujų ar naftos. Prisiminkime keletą tokių įvykių Lietuvoje, kurių vienas įvyko jūroje, kai 2001 m. lapkritį, kraunant naftą Būtingės terminale, dėl sudėtingų oro sąlygų trūko povandeninis naftos pylimo vamzdis, į jūrą išsiliejo 59 t naftos. Reikia konstatuoti ir didžiulę taršą, kuri lydėjo šį įvykį. Beje, aplinkos tarša yra nuolatinė ekstremalių situacijų palydovė. 2009 m. spalį  magistraliniame dujotiekyje Širvintų rajone įvyko avarija. Ties Medžiukų k. įvyko sprogimas ir 700 mm magistraliniame dujotiekyje Vilnius–Panevėžys–Ryga kilo gaisras. Žmonės nenukentėjo, bet sugadinta apie 75 m dujotiekio vamzdžių, išdegė maždaug 3 ha miško jaunuolyno. Lietuvos teritorijoje šiuo metu yra 40 pavojingųjų objektų, daugiausia jų – Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Šiaulių apskričių teritorijose. Atsižvelgiant į šiuose objektuose esančių pavojingųjų medžiagų savybes, eksploatuojant įrenginius gali kilti tiek gaisrų, tiek sprogimų, tiek pavojingųjų medžiagų išsiveržimų į aplinką. Beje, tokie poveikiai įmanomi ir kariniuose objektuose, kur laikoma daug ginklų ir kitų pavojingų ar sprogstamųjų medžiagų.

Daug gamybinių procesų priklauso nuo vieno ar daugelio pavojingų medžiagų (dujų, skysčių, kietųjų medžiagų) ir siekiant išvengti panašių situacijų dažnai yra įteisinami saugumo standartai, procedūros ir kitos priemonės, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip kontroliuojamas jų įgyvendinimas. 1989 m. kovo 20 d. Jonavos gamybiniame susivienijime „Azotas“ sprogo 10 000 t talpos izoterminė saugykla, iš kurios rezervuaro išsiliejo apie 7 tūkst. tonų skysto amoniako. Jis pasklido aplink saugyklą, smarkiai garavo ir nuo atsitiktinių ugnies židinių užsidegė. Nuodingųjų cheminių junginių debesys pradėjo kauptis aplink Jonavą, o vėjas ėmė debesis nešti Ukmergės, Širvintų, Kėdainių link. Septyni žmonės žuvo, 57 – sužeisti, apie 32 000 žmonių evakuota. 2006 m. spalio 12 d. AB „Mažeikių nafta“ atliekant mazuto giluminio perdirbimo technologinio įrenginio paleidimo darbus kilo gaisras, ugnis išplito 800 m2 plote. Nustatyta, kad gaisro AB „Mažeikių nafta“ metu sudegė 91,3 t įvairių naftos produktų.

Vis dėlto pati baisiausia aplinkai tarša yra tarša radioaktyviomis medžiagomis. 1986 m. balandžio 26 d. sprogus Černobylio atominės elektrinės, esančios šalia Ukrainos Pripetės miesto, branduoliniam reaktoriui, jis buvo visiškai sunaikintas, o į aplinką išmestas didelis kiekis radioaktyvių medžiagų, tarp jų radioaktyvūs cezio (137Cs) ir jodo (131I) izotopai. Radioaktyvūs debesys iš Černobylio nuslinko per visą europinę Sovietų Sąjungos dalį, Rytų Europą ir Skandinaviją. Dalį radioaktyvių dalelių vėjas nunešė net iki Vakarų Prancūzijos bei Italijos. Skaičiuojama, kad avarija užteršė apie 5 mln. hektarų žemės ir turėjo vienokių ar kitokių neigiamų padarinių 5 mln. žmonių. Kitą analogišką nelaimę žmonija patyrė, kai 2011 metų kovo 11-ąją Ramiojo vandenyno dugną supurtė 9 balų žemės drebėjimas. Požeminiai smūgiai sukėlė milžinišką bangą, nušlavusią ištisas gyvenvietes. Cunamis taip pat sugadino Fukušimos 1-osios atominės elektrinės aušinimo sistemas, todėl vėliau išsilydė jų šerdys, o į aplinką pasklido didelis kiekis radioaktyviųjų teršalų. Dėl avarijos dešimtys tūkstančių gyventojų turėjo palikti namus, ūkius ir žvejybos laivus. Ir viena, ir kita nelaimė palietė ir Lietuvos teritoriją ir gyventojus.   

Galima paminėti ir apie ekstremalių  situacijų fizinį poveikį žemės ūkiui. Pavyzdžiui, kai 2014 m. atogrąžų karštis liepos pabaigoje plūstelėjo į šalį ir sausra tęsėsi: Telšių rajone 26, Skuodo – 20, Ignalinos ir Zarasų rajonuose 15 dienų, tačiau stichinio reiškinio rodiklių nepasiekė. 2015 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais kritulių kiekis Lietuvoje buvo mažesnis nei įprastai. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais pasitaikė dienų, kai aukščiausia oro temperatūra daug kur pakilo iki 30–37 ° C, dirvožemio ariamieji sluoksniai (iki 20 cm gylio) stipriai išsausėjo. Kalvarijos savivaldybėje sausra truko 33 dienas, Kauno ir Kazlų Rūdos savivaldybėse – 31 dieną, Alytaus, Birštono, Lazdijų, Pakruojo, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Vilkaviškio rajonuose sausra tęsėsi 15–30 dienų. Kitas ryškus ekstremalios situacijos fizinio poveikio pavyzdys – Afrikinis kiaulių maras (AKM). Pavyzdžiui, AKM nustatytas kiaulėms ir šernams 2013 m. Baltarusijoje, 2014 m. Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Tąsyk daugiausia AKM židinių kiaulių laikymo vietose užregistruota Trakų rajono savivaldybėje.

Galimas fizinis ekstremalių situacijų poveikis miškams gerai žinomas Lietuvoje. Gaisrų atžvilgiu rekordiniai iki šiol buvo 2006 metai. Dėl pavasarį ir vasarą buvusios sausros ir kaitros liepos, rugpjūčio mėn. didžiausias (V klasės) kompleksinis miškų gaisringumo rodiklis Kėdainių, Ukmergės, Telšių, Panevėžio rajonuose buvo per 20 parų. Tais metais Lietuvoje užregistruoti 1545 miško gaisrai 1199 ha plote. Didžiausias gaisras kilo 2006 m. gegužės 4 d. Kuršių nerijoje, Smiltynės  girininkijoje, kuris likviduotas per 5 dienas, išdegė 236 ha miško (kalninės pušies medynų). 2014 m. balandžio 25 d. užsidegė Kuršių nerijoje, Juodkrantės girininkijoje esantys kalninės pušies medynai. Gaisras likviduotas  per 3 dienas, išdegė 132 ha miško.

Taigi, fizinis ekstremalių situacijų poveikis paliečia visas paveiktos teritorijoje vykdomas veiklas, žmonių sveikatą, gyvybę ir turtą, kas turėtų skatinti gyventojus ruoštis atremti galimas ekstremalias situacijas jų gyvenamojoje teritorijoje, o viešojo valdymo institucijas budriai stebėti, prognozuoti galimas nelaimes bei būti pasiruošusioms jas suvaldyti. Be taip akivaizdžiai matomo fizinio ekstremalios situacijos poveikio visuomenė patiria ir socialinius poveikius: ekonominį, nes patiriama žala, kutūrinį, kai paveikimi kultūros paveldo objektai – laikui bėgant tai pastebi kiekvienas nuolatinis paveiktos teritorijos gyventojas, psichologinį dėl netekies artimųjų, poveikio sveikatos būklei ir pan., gal būt ir demografinį bei net politinį.

Komentarai (1)

Komentavimas išjungtas.


20 gruodžio, 2024

Darbuotojų perdegimas yra vienas aktualiausių šių dienų iššūkių. Ilgos darbo valandos, nepakankamas poilsis ir prasta užduočių valdymo sistema dažnai sukelia […]

20 gruodžio, 2024

Uostamiestyje sukčiai iš žmonių išviliojo 9,2 tūkst. eurų, pranešė policija. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, ketvirtadienį pradėtas tyrimas pagal […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

19 gruodžio, 2024

Ketvirtadienį Gargžduose užsidegė elektra varomas autobusas. Kaip Eltai teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), transporto priemonė užsiliepsnojo popietę, įkrovimo […]

19 gruodžio, 2024

Finansų ekspertė Jekaterina Govina tikina, kad SEB grupės sprendimas konsoliduoti įmones Baltijos šalyse ir jungtinę būstinę steigti Estijoje yra suprantamas, […]

19 gruodžio, 2024

Vestuvės – tai viena gražiausių ir svarbiausių dienų poros gyvenime. Tačiau šiandienos visuomenėje jos dažnai tampa ne tik šventė, bet […]

19 gruodžio, 2024

Ketvirtadienį Seimas priėmė kitų metų valstybės biudžeto projektą. Jį pasirašyti dar turės šalies vadovas Gitanas Nausėda. „Už“ 2025-2027 metų šalies […]

19 gruodžio, 2024

Gruodžio pabaigoje Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose uždaromi paskutiniai vaikų globos namai. Juose gyvenantys tėvų globos netekę vaikai perkelti į […]

18 gruodžio, 2024

Europos vadovai svarsto galimybę paskelbus paliaubas arba sudarius taikos sutartį pasiųsti į Ukrainą karinį kontingentą, kurį galėtų sudaryti iki 100 […]

18 gruodžio, 2024

Lenkijos paukščių ūkyje trečiadienį užfiksuotas 24-asis Niukaslio ligos protrūkis. Tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ragina Lietuvos […]

18 gruodžio, 2024

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė naują interaktyvią švieslentę, kurioje pateikiami duomenys apie kelių transporto sektoriaus […]

17 gruodžio, 2024

Išimties tvarka Lietuvos pilietybę įgijusi ledo čiuožėja Allison Reed antradienį Lietuvos ambasadoje Kanadoje prisiekė Lietuvos valstybei. „Nuoširdžiai sveikiname Allison Reed! […]

17 gruodžio, 2024

Antradienį ant sostinėje esančio Vingio parko pėsčiųjų tilto atidaryta menininko Algio Kriščiūno kurta instaliacija „100 priežasčių tiltas“. Šiuo socialiniu projektu, anot Vilniaus […]

17 gruodžio, 2024

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia tragiškų gaisrų kyla antrąją gruodžio mėnesio pusę. Kaip rodo praėjusių 3 metų gaisrų […]

17 gruodžio, 2024

Kauno miesto taryba pritarė, kad kitą pavasarį Dariaus ir Girėno stadione esanti veja būtų pakeista rulonine hibridine žole. Kaip skelbiama […]

17 gruodžio, 2024

Seimo sprendimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ suteikti valstybės pripažinimą šios bendrijos krivė Inija Trinkūnienė vadina istoriniu įvykiu, kuris, anot […]

17 gruodžio, 2024

„Nemuno aušros“ gretose pastarosiomis dienomis aptarta ir svarstoma galimybė trauktis iš valdančiosios koalicijos. Eltos žiniomis, šią idėją valdančios partijos kolegoms […]

17 gruodžio, 2024

Pastarąją parą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) 213 kartų vyko šalinti ant pastatų, važiuojamosios kelio dalies ir šaligatvių nuvirtusių […]

16 gruodžio, 2024

Likus trims mėnesiams iki pirmalaikių Joniškio, Jonavos rajonų bei Panevėžio miesto mero rinkimų, aiškėja didžiųjų partijų keliami kandidatai. Tarp jų […]

16 gruodžio, 2024

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įpareigojo tris pagrindinius nepriklausomus elektros energijos tiekėjus buitiniams vartotojams ir smulkiausioms įmonėms grąžinti 8,3 mln. […]