Jolitos Kazulėnienės riešinių paroda

Zarasų viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje – stiklo vitrinoje – parengta zarasiškės Jolitos Kazulėnienės riešinių paroda „Dvylika mėnesių”. Parodoje eksponuojama dvylika karoliukais dekoruotų porų riešinių. Įspūdingiausia tai, jog moteris kiekvienam metų mėnesiui numezgė po riešinę ir kiekvieno mėnesio riešinei sukūrė trumpą literatūrinę miniatiūrą.

Negalima nesižavėti Jolitos subtiliu skoniu. Riešinių spalvą, karoliukų rašto išdėstymą tarsi išbaigia miniatiūra. Pavyzdžiui apie gruodžio mėnesiui skirtas žėrinčiais karoliukais išmargintas juodas riešines moteris rašo: „Naktys/ Gilios ir tamsios / Kuriose –  mintys/ Spindi kaip žvaigždės/ Beribio dangaus/ Apsupty…”

Visai kitokią nuotaiką ir spalvą atspindi birželio mėnesio raudonos riešinės. Apie jas moteris rašo: „Meilė/ Trumpa/ Kaip vasaros naktis/ Karšta/ Kaip Joninių laužai/ Lemtinga/ Kaip paparčio žiedai…”

Kokias miniatiūras sukūrė kitų mėnesių riešinėms tegul lieka intriga – pamatysite atėję į biblioteką.

Iš istorijos: XlX a. pab. – XX a. pr. Lietuvoje tiek vyrai ir moterys, tiek suaugę ir vaikai nešiojo riešines – ant rankos riešo užmaunamą megztą rankogalį. Jos turėjo praktinę reikšmę ir buvo dėvimos dėl šilumos, taip pat ir dėl grožio. Tuo laikotarpiu tai buvo ypač madinga aprangos detalė. Jos „išėjo iš mados” apie XX a. vidurį. Šiuo metu jos vėl iš naujo „atgimsta” kaip dekoratyvi, puošni aprangos dalis. Pasak vienos vilnietės gydytojos, „kiekviena save gerbianti moteris privalo dėvėti riešines. Ir gražu ir šilta.” Ištrauka iš I. F. Juškienė knygos „Riešinės” (2008).

Lietuvoje riešinės buvo mezgamos 4,5- 19 cm ilgio. Kasdieninėms megzti dažniausiai būdavo naudojami įvairių siūlų likučiai arba jau buvę panaudoti, išblukusių spalvų siūlai. Mezgė virbalais iš storesnių vilnonių siūlų, taip pat nėrė vąšeliu. Mezginys turėjo būti standus, prigludęs prie riešo. Jos buvo vienspalvės, skersais ar išilgais dryžiais.

Išeigines riešines mezgė iš aukštos kokybės plonų vilnonių, dažniausiai fabrikinių siūlų. Kartais tai buvo gerųjų akių mezginys, išmegztas spalvotais raštais, numegztas apvaliuoju mezgimu. Pačios puošniausios buvo mezgamos plokščiuoju mezgimu skersai riešo, dažniausiai ripsu. Raštams išmegzti naudodavo baltus, rečiau spalvotus karoliukus. Tokios riešinės buvo dėvimos dėl grožio.

Riešinių raštai panašūs visoje Lietuvoje. Tai aštuonkampės žvaigždutės, eglutės, grandinėlės, žiedų motyvai, rombai, kryželiai, trikampėliai. Aukštaičių riešinės dažniausiai buvo vienspalvės, sodrių spalvų; juodos, rudos, raudonos, vyšninės, žalios, mėlynos, karoliukai balti.

Kviečiame pasigrožėti paroda iki kovo mėnesio pab.