Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius: „Pirmiausia turime susitvarkyti su tuo turtu, kurį jau turime“

„Senųjų kvartalų renovacija turėtų aprėpti ne tik pačių daugiabučių, bet ir jų aplinkos pertvarkos projektus“, – tokio šiuolaikiško požiūrio laikosi Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. Miesto vadovo teigimu, aukštesnę rajonų gyventojų gyvenimo kokybę lemia ne tik senųjų pastatų apšiltinimas, leidžiantis mokėti mažiau už šildymo sąskaitas, tačiau ir atnaujinti kiemai, takai, suoleliai ir vaikų žaidimo aikštelės – kompleksinė moderni infrastruktūra. Detaliau apie tai – 15min.lt pokalbis su Jonavos meru.

– Kaip renovacija ilgainiui turėtų pakeisti Jonavos miesto kvartalų veidą?

– Jonavos mieste ir karinėje Ruklos teritorijoje iš viso turime šiek tiek daugiau nei 300-us daugiabučių. Šiuo metu yra renovuota apie 50, t. y. apytiksliai šeštadalis. Iš bankų jau esame gavę finansavimą dar apie 60-iai daugiabučių.

Taigi, per šiuos ir ateinančių kitų metų pusmetį planuojame turėti apie trečdalį renovuotų daugiabučių. Manome, jog rodikliai, kaip tokiam miesteliui, yra tikrai neblogi.

Tačiau akcentuojame tai, jog turime pasistengti (kiek tai įmanoma) pritraukti lėšų ne tik daugiabučių renovavimui, bet ir kiemų sutvarkymui – vadinamajai kvartalinei renovacijai.

– Kas patenka į šios „kvartalinės renovacijos“ sąvoką? Kodėl svarbu renovuoti ne tik pastatus, bet ir kitas rajonų infrastruktūras?

– Manau, jog svarbu kurti ir aplinką, kuri supa tuos daugiabučius. Kai buvo projektuoti šie namai, tik nedidelis skaičius gyventojų turėjo finansines išgales įsigyti automobilį. Atitinkamai ir automobilių stovėjimo vietų aikštelėje prie daugiabučių buvo suplanuota nedaug.

Šiandien, kai gyventojai nori pasistatyti automobilius prie savo laiptinės (retas, kuris mašiną statosi garaže), stovėjimo aikštelės jau nebeatitinka dabarties apkrovų. Juk faktiškai kiekviena šeima dabar turi bent po vieną automobilį, o kai kurios net ir kelis. Šiai problemai spręsti reikia alternatyvių sprendimų, nenorint asfaltu užkloti esamų (ar likusių) žaliųjų rajono zonų

Kalbant apie kvartalinę renovaciją dar svarbu paminėti ir tokius dalykus, kaip vaikų žaidimo aikštelės, aikštelės poilsiui, suoliukai, takeliai. Žmonėms, kurie įsikuria jaukius namus, turi galimybę mokėti mažiau už šildymo sąskaitas, kyla poreikis kurti ir jaukią aplinką namo išorėje. Norėtųsi pakeisti tas senas sovietines smėlio dėžes į saugias karstynes ir sūpynes, investuoti į papildomą infrastruktūrą.

Šioje vietoje būtų galima kalbėti ir apie galimą valstybės paramą. Aišku, visi pinigai, kurie yra skirti namų renovacijai, pirmiausia tenka namo apšiltinimui, tačiau būtų galima pasvarstyti ir apie nedidelės dalies lėšų skyrimą aplinkos tvarkymui (bent 5 – 10 proc.) Nors aplinka ir nekuria tiesioginės pridėtinės vertės, tačiau formuoja vizualinę ir psichologinę atmosferą.

Esame pasiskaičiavę, jog jeigu investuotume 10 proc. lėšų, iš tų, kurias skiriame tipinio daugiabučio (kurį sudaro 45 butai) renovacijai, aplinkos tvarkymui, to pilnai pakaktų.

– Ar Jonavos mieste yra numatyti naujų daugiabučių vystymo projektai?

– Jonavoje kaip, veikiausiai, ir daugelyje tokių nedidelių miestelių, priešingai nei didmiesčiuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose) nekilnojamo turto plėtra į privatų apgyvendinimą nevyksta.

Per visus nepriklausomybės metus turėjome tik vieną naujo daugiabučio projektą, ir tai nesėkmingą. Antras daugiabutis buvo pastatytas savivaldybės lėšomis, tačiau jis skirtas socialiniams būstams.

Nors ir turime laisvų, gražių sklypų, kurių kaina (nuomos ar pardavimo) nėra didžiulė, tačiau kol kas nekilnojamojo turto plėtotojai į Jonavą (ar mažesnius miestelius) dar nesiveržia.

Aišku, su dideliu susidomėjimu laukiame, ar vis tiktai atsiras galimybė pasvarstyti apie senų (5-kto – 7-nto dešimtmečių statybos) daugiabučių griovimą ir visiškai naujų atstatymą.

Jeigu kiltų valstybės iniciatyva steigti tokią alternatyvią programą, kuri galbūt ir lemtų didesnį žmonių prisidėjimą, tačiau suteiktų galimybę įsikurti visiškai naujame būste, atitinkančiame aukščiausias šilumos laidumo klases, manau, kad ir pas mus atsirastų tokių entuziastų, norinčių išbandyti ir palaikyti tokią idėją.

Tačiau kol tokių programų nėra, naujų projektų vystymo mes nesiejame su naujo būsto statybomis, o svarstome, kaip susitvarkyti su tuo turtu, kurį jau turime. Kaip mikrorajoną ar gyvenvietę padaryti maksimaliai patrauklią, sudarant galimybės gyventi šiuolaikiškai ne tik bute, bet ir už buto ribų.