7 kovo, 2024
Lietuvos nacionalinis muziejus

Jono Šliūpo muziejaus parodoje – išskirtinis papuošalas, pasakojantis apie kuršių moterį

Kovo 6 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje atidaryta antroji vieno eksponato parodų ciklo paroda „Subtili mėlyna: ką matė stiklo akutės“. Šįsyk ji skirta kuršių kultūros paveldui ir pasakoja apie kuršių moters pasaulėžiūrą, estetinį skonį, padėtį bendruomenėje. Parodą lydės pasakojimą išplečianti lydimųjų renginių programa.

Žalvariniai ir sidabriniai baltų papuošalai, papuošti įmantriais ornamentais, spalvoto stiklo akutėmis ir įvairiais kabučiais, pasakoja mums ne tik apie materialinės, bet ir apie dvasinės jų kultūros turtingumą ir išskirtinumą. Nenuostabu, kad tiek profesionalių praeities tyrinėtojų archeologų, tiek mėgėjų dėmesys labiausiai krypsta į baltų genčių vyrų ir moterų papuošalus. Kai kuriuos papuošalus mėgo ir vyrai, ir moterys, o apskritus kabučius, smeigtukus ir masyvius smeigtukus su kryžine galvute segėjo tik moterys.

Kuršiai VIII–IX amžiais – savo klestėjimo laikotarpiu – gausiai puošėsi. Smeigtukai kryžine galvute buvo būdingiausi kuršių genties papuošalai nuo V amžiaus iki pat viduramžių. Šie vieni mėgstamiausių baltų genčių papuošalų ilgus amžius naudoti ne tik viršutiniam drabužiui, bet ir galvos apdangalui susegti. Viduriniajame geležies amžiuje, susiformavus kuršių genties nešiosenos tradicijoms, kuršės savo viršutinį drabužį pradėjo segtis tik vienu, masyviu ir labai puošniu smeigtuku.

Vieno eksponato parodoje „Subtili mėlyna: ką matė stiklo akutės?“ pristatomas Palangos kapinyno moters kape rastas unikalus masyvus smeigtas kryžine galvute su prikabintų sudėtinių kabučių juosta. Smeigtas ir kabučiai yra žalvariniai, padengti plonomis ornamentuotomis sidabro plokštelėmis, galvutė papuošta kūgeliais, o kabučio plokštelės inkrustuotos mėlyno stiklo akutėmis. Puošybinės detalės iš mėlynos spalvos stiklo – karoliai, papuošalų akutės – tuo metu buvo ir prabanga, ir geidžiama madinga detalė.

Mirusioji pomirtinei kelionei buvo išruošta prabangiai – padabinta papuošalais ir palydėta su amuletais bei kitais daiktais, atspindinčiais tuometinius kuršių laidojimo papročius. Prabangios ir unikalios įkapės byloja ne tik apie šios mirusiosios išskirtinumą savo šeimoje, bet ir apie daugumos kitų kuršių moterų padėtį bendruomenėje.

Šios žinios neleidžia ankstyvųjų viduramžių baltų genties moterims pranykti istorijos vingiuose. Savo gyvenimo būdu, savita pasaulėžiūra kuršiai ir kuršės reikšmingai įsiliejo į savo gyvenamojo laikotarpio regiono istoriją ir paliko gausų materialinės kultūros paveldą, kuriuo galima pasigėrėti ir šiandien.

Palangos kapinyne archeologų atrastas eksponatas po 60 metų savo mėlyna šviesa vėl nušvito gimtajame krašte. Parodoje lankytojų laukia ir jo kopija, tokiomis pat mėlynomis akimis žiūrinti į originalą, ir muziejaus audėjų rankomis išausta kuršės skraistė, kuria galima apsigaubti. O susisegus skraistę smeigtu ir pajutus jo svorį, bus nesunku įsivaizduoti save IX amžiuje arba pagalvoti apie socialinę moters padėtį taip vadinamu „mėlynuoju laikotarpiu“.

Palangiškiai ir miesto svečiai laukiami parodoje „Subtili mėlyna: ką matė stiklo akutės?“ bei lydimuosiuose parodos renginiuose. Renginyje „Kas yra juvelyrika arba 25 priežastys, kodėl dėvėti juvelyriką“ menininkė juvelyrė Neringa Poškutė-Jukumienė pasidalins istorijomis apie papuošalo kaip tapatumo išraišką ir juvelyrikos esmę. Mistikos mylėtojams bus skirtas naktinis žygis su kraštotyrininku Denisu Nikitenka, kurio pasakojimuose persipins archeologinis ir mitologinis pasauliai. Paskutiniu parodos akcentu taps gegužės 4 d. Jono Šliūpo muziejaus kieme įsikūrusi kuršių genties stovykla, kurioje Kuršių istorijos klubas „Pilsots“ pristatys gyvomis teatralizuotomis istorijomis rekonstruotą šios genties kasdienį gyvenimą, kultūrą, amatus. Informaciją apie lydimuosius renginius sekite Lietuvos nacionalinio muziejaus svetainėje lnm.lt.

Paroda „Subtili mėlyna: ką matė stiklo akutės?“ Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga) atidaryta kovo 6 d. ir veiks iki 2024 m. gegužės 5 dienos.

 

 


Astos Andrulienės nuotr.
20 vasario, 2025

2025 m. vasario 20-ąją, minint 72-ąsias rašytojo, dramaturgo, filosofo, švietėjo, humanisto, chorvedžio, kultūros veikėjo Vilhelmo Storostos-Vydūno mirties metines, Pagėgių savivaldybės […]

20 vasario, 2025

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija išrinko 2025 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatus. Tarp […]

Birutės Nenėnienės nuotr.
20 vasario, 2025

KUDIRKOS NAUMIESTIS. Saulėtas rytas, iš vakaro sniego kruopelėmis pabalinta žemė – ir dar sekmadienis! Tokia skaidri Vasario 16-oji, Valstybės atkūrimo […]

19 vasario, 2025

2025 m. vasario 19 d. Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje vyko Tarptautinei gimtosios kalbos dienai skirtas renginys – […]

19 vasario, 2025

Trečiadienį Ministrų kabinetas už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus nuopelnus skyrę Vyriausybės kultūros ir meno premijas 13-ai laureatų. […]

18 vasario, 2025

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė džiaugiasi ir didžiuojasi, jog tarp 2025 m. vasario 15-ąją Pagėgių savivaldybės kultūros centro ir […]

18 vasario, 2025

Praėjusių metų gruodžio mėnesį visi keliaujantys Gedimino ar Maironio gatvėmis Kaune galėjo pastebėti neįprasta vaizdą: užtvertos gatvės, praėjimai, ant aukštų bokštelių […]

17 vasario, 2025

Vasario 16 d. Kaune, LPKTS salėje vyko antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvio, kompozitoriaus, mokytojo, Dainų švenčių dirigento Antano Padleckio (1925–2010) […]

Valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonija. ELTA / Orestas Gurevičius
16 vasario, 2025

Minint Vasario 16-ąją, Prezidentūroje už nuopelnus ir Lietuvos vardo garsinimą apdovanoti Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiai. Šiemet apdovanojimai skirti kardinolui, […]

14 vasario, 2025

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet papildė keturios tradicijos: Grūšlaukės Užgavėnės, kanklės ir kankliavimas Lietuvoje, margučių marginimas vašku šeimose […]

13 vasario, 2025

Ketvirtadienį Prezidentūroje apdovanoti 2024 m. Nacionalinių kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijų laureatai.  Nacionalinės kultūros ir meno premijos įteiktos […]

13 vasario, 2025

Šiandien Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose buvo oficialiai pristatytas pasaulinės parodos „EXPO 2025 Osaka“ Baltijos šalių paviljonas, kurį drauge kurti pakviesti ir […]

13 vasario, 2025

2025 m. vasario 12 d. Šiaulių kultūros centre vyko jauki ir nuotaikinga folklorinių šokių vakaronė, skirta Vieversio dienai paminėti bei […]

12 vasario, 2025

Šventosios gyventojas, tvarkydamas namų palėpę, rado XIX amžiuje išleistą Motiejaus Valančiaus veikalą. Šį leidinį radęs vyras, knygą padovanojo Kretingos rajono […]

10 vasario, 2025

2025 m. vasario 8 d. Vilniuje, Signatarų rūmuose menotyrininkei, dailės istorikei Giedrei Jankevičiūtei ir žurnalistui Jonui Malinauskui buvo įteikta Lietuvos […]

10 vasario, 2025

Tuo, jog knygos yra vedlės po įvairiausias pasaulio šalis turbūt žino kiekvienas. Itin džiugu susipažinti su šias keliones knygų puslapiuose […]

7 vasario, 2025

Vasario 6 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje salėje vyko Liucijos Citovičiūtės knygos „Pirmoji lietuvių kalba parašyta istorijos […]

7 vasario, 2025

„Aš pėdų neradau, kuriom tu išėjai, aš neradau dangaus, iš kur tu atėjai. Tik liko atminty nenuskinti žiedai, paliko atminty […]

7 vasario, 2025

Panevėžyje, „Šaltinėlio“ bibliotekos languose ir erdvėse eksponuojama ypatinga Violetos Valentonytės ir Urtės Salikaitės-Pranckūnienės paroda – „Raštų kelionė: nuo tradicijos iki […]

6 vasario, 2025

Kauno švietimo inovacijų centras tęsia unikalią tradiciją – renka ir apdovanoja ryškiausias metų švietimo asmenybes. Trečiadienį progresyviausiems pedagogams nusilenkta kino […]