JT organizacija: situacija Gazos Ruože prilygsta „pragarui Žemėje“
Jungtinių Tautų pagalbos palestiniečių pabėgėliams agentūra (UNRWA) įspėja, kad dėl Izraelio vykdomos Gazos Ruožo blokados žus dar daugiau žmonių.
Daug mirs dėl apsiausties padarinių, nes nesulauks reikalingos pagalbos, penktadienį sakė organizacijos generalinis sekretorius Philippe‘as Lazzarinis. Jis pažymėjo, kad trūksta maisto, vandens ir vaistų, keliai Gazos Ruože užtvindytos nuotėkomis. „Nebegalime ignoruoti šios žmogiškos tragedijos“, – sakė Ph. Lazzarinis ir kalbėjo apie „pragarą Žemėje“.
Gyventojų aprūpinimas Gazos Ruože dar prieš karą buvo labai prastas. Apie 1,3 mln. žmonų jau prieš tai buvo priklausomi nuo humanitarinės pagalbos. Gyventojų, kurie jau prieš tai kentė skurdą, badmiriavo ir negavo tinkamos medicininės priežiūros, padėtis dėl susirėmimų tarp „Hamas“ ir Izraelio pajėgų dar labiau pablogėjo. Beveik pusė iš 2,2 mln. žmonių Gazos Ruože yra vaikai.
Anot Ph. Lazzarinio, kelios dešimtys sunkvežimių su pagalbos prekėmis, kurie iki šiol pasiekė Gazą, yra „tik trupiniai, kurie nepakeis 2 mln. žmonių situacijos“.
Su vis didesniais sunkumais, pasak UNRWA vadovo, susiduria ir organizacijos darbuotojai. Iki šiol 53 jų žuvo. 15 šių mirčių patvirtina per vieną dieną. Vienas JT kolega esą žuvo, kai skubėjo į kepyklą, jis paliko šešis vaikus.
Ph. Lazzarinis reikalavo humanitarinių paliaubų, kad būtų galima pasirūpinti kenčiančiais Gazos Ruožo gyventojais. „Mums reikia reikšmingo ir nepertraukiamo pagalbos srauto“, – pažymėjo jis.
Prancūzijos prezidentas ragina paskelbti „humanitarines paliaubas“ Izraelio ir Gazos kare
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pašaukė Izraelio ir „Hamas“ konflikte paskelbti „humanitarines paliaubas“, kad būtų galima apsaugoti intensyviai bombarduojamame Gazos Ruože esančius civilius bei paspartinti įkaitų paleidimo procesą.
Savo kalboje, pasakytoje po ES viršūnių susitikimo Briuselyje, jis neapsiribojo „humanitariniais koridoriais ir pertraukomis“, kurių jis ir kiti vadovai prašė paskutiniame pareiškime.
Ši formuluotė buvo parengta po valandų valandas trukusių karštų debatų dėl pareiškimo kalbos, atspindėjusių Europos Sąjungos susiskaldymą dėl to, kuria kryptimi juda Izraelio ir „Hamas“ konfliktas.
Spalio 7 d. „Hamas“ teroristai kirto Gazos Ruožo sieną ir per antpuolį nužudė 1 400 žmonių, pagrinde civilių, dar 220 asmenų paimdami įkaitais. Tai buvo didžiausias kraujo praliejimas Izraelio istorijoje.
Izraelis atsakė nepaliaujamu bombardavimu, per kurį „Hamas“ kontroliuojamos Gazos sveikatos ministerijos teigimu žuvo 7 326 asmenys, dauguma jų – civiliai. Tarp aukų yra 3 038 vaikai.
Izraelis taip pat nutraukė Gazai maisto, vandens ir elektros tiekimą ir uždraudė įvežti kurą, kadangi jį gali panaudoti „Hamas“.
Visos ES šalys griežtai pasmerkė spalio 7 d. „Hamas“ Izraelyje įvykdytą antpuolį. Tačiau kai kurios iš jų suabejojo Izraelio karinio atsako mastais, teigdamos, kad Palestinos civiliai nusipelnė būti saugomi pagal tarptautinę teisę.
„Bombardavimas nesirenkant taikinių“
Kalbėdamas dvi dienas trukusiam viršūnių susitikimui baigiantis, E. Macronas sakė, kad „šiandien būtų naudinga paskelbti humanitarines pagalbas, kad galima būtų apsaugoti tuos, kurie yra vietoje, kurie nukentėjo nuo bombardavimo“.
Jis patikino, kad Izraelis turi teisę gintis nuo „terorizmo“. Tačiau jis taip pat atkreipė dėmesį į „visišką blokadą, bombardavimą nesirenkant taikinių ir netgi plataus masto sausumos operacijos perspektyvą“ kaip pavojų civiliams Gazos gyventojams.
E. Macronas sakė, kad Prancūzija nori „kaip galima greičiau“ išvesti savo piliečius iš Gazos.
Prancūzijos diplomatinės tarnybos teigimu, Gazoje yra apie 50 Prancūzijos piliečių, tačiau Paryžius norėjo suteikti apsaugą ir jų šeimų nariams bei Prancūzijos kultūros instituto darbuotojams – iš viso 170 asmenų.
Nepaisant kai kurių valstybių narių norų, ES paliaubas paskelbti neparagino.
Ispanija norėjo, kad lyderių išvadų tonas būtų griežtesnis.
Tačiau didžiausi Izraelio rėmėjai, įskaitant Vokietiją ir Austriją, tam pasipriešino, nerimaudami, kad tai galėtų būti palaikyta Izraelio veiksmų laisvės suvaržymu.
Po viršūnių susitikimo kalbėdamas su žurnalistais, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vengė vartoti tokius terminus, kaip paliaubos.
„Darome viską, kad palaikytume Izraelio teisę gintis,“ – sakė O. Scholzas.
Bet Madridui pavyko suvienyti lyderius ir parengti tarptautinės taikos konferencijos planą. Ispanijos premjero Pedro Sanchezo nuomone, konferencija galėtų įvykti per ateinantį pusmetį.
Galvos skausmas dėl ES biudžeto
Valstybių narių vadovų posėdžiams pirmininkaujantis Europos Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis gynė ES raginimą daryti „pertraukas“ ir teigė, kad bloko pozicija yra vieninga ir „labai tvirta“.
„Turime kalbėti labai aiškiai, tai reiškia, kad manome, jog yra itin aktualu, svarbu, būtina leisti humanitarinei pagalbai pasiekti jos gavėjus,“ – kalbėjo Ch. Michelis.
ES vyriausybių vadovai taip pat aptarė paramos Ukrainai didinimo klausimą, norėdami daugiau dėmesio skirti šiai su Rusijos invazija kovojančiai šaliai teikiamai paramai, tuo tarpu, kai viso pasaulio dėmesį yra prikaustę neramumai Vidurio Rytuose.
Viena iš pagrindinių ES priemonių – planas platesnių Vakarų saugumo įsipareigojimų kontekste sukurti Ukrainos gynybos fondą, kurio vertė preliminariais skaičiavimais per ketverius metus sudarys 20 mlrd. eurų.
Tolesnę finansinę paramą Ukrainai parėmė beveik visos iš 27 ES šalių, išskyrus Vengriją ir Slovakiją.
Tačiau visa tai nublanksta prieš gerokai didesnio masto derybas dėl bloko naujojo ilgalaikio biudžeto, kuris rodosi gali tapti rimtų nesitarimų objektu kitame viršūnių susitikime, kurį numatyta surengti gruodį.
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico sakė būtų pasirengęs skirti Ukrainai didesnį finansavimą, jei jie tenkintų tam tikras sąlygas ir, be kita ko, užtikrintų didesnį „skaidrumą“, tačiau tuo pat metu pabrėžė, kad jo šalis humanitarinės pagalbos nestabdys.
