Jubiliejų Pagėgių krašto gyventojai šventė ypatingai
1307-aisiais Vokiečių ordino Prūsijos krašto magistras Henrikas fon Plockė išdavė donacinį aktą dviem kilmingiems skalviams. Juo įpareigojęs didžiūnus „tarnauti su arkliais, ginklais […] kada, kiek kartų ir iš kur tik“ būtų pakviesti, magistras užrašė „mielam Beitai (Beytam) tris žagres ir jo broliui Spudui (Spuduh) dvi žagres Gėgės Lauke (velde Gigen)“. Atlikus nuoseklius tyrimus neliko abejonių, kad veld Gigen galima tapatinti su Pagėgiais, ir kad šis miestas žinomas nuo 1307-ųjų. (Vytenis Almonaitis, Junona Almonaitienė, 2015 „Šiaurės skalva“).
Jau tapo tradicija, kad antrąjį rugsėjo savaitgalį, šventiškame šurmulyje paskęsta žalieji Pagėgiai – nedidelis Mažosios Lietuvos miestelis žemėlapio vakariniame kamputyje. Tačiau, kaip žinia, geografiniai duomenys, plotas ir gyventojų skaičius niekaip neįtakoja šventinių jausmų, nuotaikos ir kultūrininkų noro dovanoti šventę ir savam, ir atvykusiam.
Šiemet neeilinė, 710-oji – jubiliejinė šventė „Pagėgiai – laiko labirintuose“ nenuvylė nei seno, nei jauno, nes marguliavo spalvų, veiklų, reginių įvairove ir kiekvienas galėjo rasti sau mielą ir artimą šventės kampelį. O pagrindiniai organizatoriai – Pagėgių kultūros centro darbuotojai tikslą – švęsti kasmet vis kitaip – įgyvendino su kaupu.
Šventės organizatoriai Pagėgių savivaldybės kultūros centro darbuotojai ir šventės vedėja kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė visus paakino prisiminti krašto istoriją ir 710 metų kelionę iki šių dienų. Pristatyta graži naujovė – stilizuotas, skalvių laikus menantis smeigtukas (smeigė). Analogiška skalviška sagė archeologų rasta Lumpėnų apylinkėse. Kaip sakė direktorė, tikimasi, kad šis ženklas bus priimtinas krašto žmonėms ir taps neoficialiu krašto logotipu. Jo kelias tik prasideda, sagė gali tapti gražiu suvenyru svečiui iš svetur, ji gali būti skiriamuoju ženkleliu kiekvienam, reprezentuojančiam Pagėgių kraštą už jo ribų. Apie ženklo prasmę, atsiradimo istoriją ir būtinybę jį turėti, išsamiau jį aptarti ir pristatyti kultūros centro direktorė pažadėjo atskirame straipsnyje.
Nebuvo užmiršti ir Tautinio kostiumo metai. Daug žmonių atsiliepė į kultūrininkų kvietimą vilkėti tautinius arba istorinius rūbus, menančius galbūt senąją skalvių istoriją ir vėlesnius laikus.
Taigi Pagėgių miestas jau nuo penktadienio prisipildė veiklų. Vaizduojamojo meno mėgėjai galėjo gėrėtis net keturiomis parodomis. Kultūros namuose buvo pristatytos ir dar kurį laiką veiks pagėgiškės Ingridos Mockutės – Pocienės paroda „MUTaBOR“, gėlininkės Dijanos Sudeikienės gėlių paroda „Diagnozė – jurginai“, kurioje buvo eksponuojama net 100 jurginų rūšių. Didelio susidomėjimo sulaukė šiemet aktualizuoto Reformacijos 500-mečio temai skirta, fotomenininkų Sigito Stonio fotografijų paroda „Pro evangelikų liuteronų bažnyčios langą“ ir Igno Inciaus fotografijos darbų paroda, skirta Piliakalnių metams „Piliakalniai – tautos dvasios simbolis“.
Penktadienio vakarą Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka Pagėgių krašto jaunimą pakvietė į susitikimą su atlikėju, įvairių pilietinių ir socialinių akcijų iniciatoriumi Svaru – Gabrieliu Liaudansku. Tą patį vakarą Kultūros centre, vyko tradicinis floristinių kilimų pynimas – „710 žiedų mano kraštui“. Čia ir buvo nupintas pagrindinę šventės sceną puošęs gėlių užrašas „PAGĖGIAI 710“.
Vyresnieji gyventojai atsimena ir visada noriai stebi bei palaiko arba patys dalyvauja tradiciniame bėgime „Mikytai – Pagėgiai, 2017“. Šiemet norinčių būtent taip aktyviai pradėti šventę susirinko per 140 dalyvių. Absoliučiu bėgimo nugalėtoju tapęs Karolis Gečas šią pergalę pasiekia jau ne pirmąkartą ir sakė, kad čia dalyvauti bėgime jam – garbės reikalas. Mergaičių grupėje iki 12 metų lygių nebuvo Godai Šiaudvytytei, berniukų tarpe – Gabrieliui Laciui. Mergaičių nuo 13 iki 15 metų tarpe nepralenkiama buvo Julija Baciutė, o berniukų lyderis toje pačioje grupėje buvo Justas Budrikas. Merginų nuo 16 iki 35 metų grupėje pirmąją vietą iškovojo Justė Laužadytė, o vaikinų grupėje – Karolis Gečas. Moterų nuo 35 metų grupėje nepralenkiama buvo Daiva Kaubrinė, vyrų tarpe – Rimantas Puodžius.
Praėjusiais metais startavusi ir šiemet vėlgi sėkmingai pavykusi AB „Vilkyškių pieninė“ generalinio direktoriaus Gintaro Bertašiaus ir Savivaldybės mero Virginijaus Komskio inicijuota, o Pagėgių savivaldybės Viešosios bibliotekos darbuotojų kūrybingai įgyvendinta veikla mažiesiems šventės dalyviams „Juodojo katino kiemas“ nestokojo tėvelių ir vaikų dėmesio. Jiems buvo organizuotos įvairios pramogos mažojo kiemo Mero rinkimai. Šiemet mažąja kiemo Mere tapo aktyvi kentiškė mergaitė Judita Tūtoraitytė. Ji „išleido“ naują mero įsakymą linksmintis, dalyvauti specialiame spektaklyje, sveikatingumo take, piešti veidus ir kitaip dabintis linksmajame grožio salone, kartu su klounais pūsti muilo burbulus, smagiai veikti kūrybinėse dirbtuvėse ir visur laimėti gausybę saldžių dovanų ir prizų.
Pusiaudienį iš Pušyno gatvės pajudėjo šventės dalyviai, nešini valstybės, miesto ir seniūnijų vėliavomis, lydimi Šilutės vaikų meno mokyklos pučiamųjų orkestro „Pamarys“ (vad. G. Raila). Eisenoje kaip ir visada, dalyvavo krašto įstaigos ir organizacijos, seniūnijos, meno mokyklos ugdytiniai ir daugelis pavienių miestelėnų, pajutusių širdyje bendrą šventinę nuotaiką. Šventinės eisenos karūną vainikavo stilizuotas, skalvių laikus menantis smeigtukas (smeigė), kurios padidintą variantą nešė didžiausia Pagėgių kultūrinių renginių puošmena – šokių kolektyvo „Marguva“ šokėjai. Eisenos dalyviai sustojo Pagėgių savivaldybės kultūros centro aikštėje, kur nuo pagrindinės scenos Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis sveikino visus pagėgiškius ir svečius ir paskelbė Pagėgių krašto šventės „Pagėgiai-laiko labirintuose – 2017“ pradžią.
Scenoje sveikinimo žodžius 710 metų jubiliejų minintiems pagėgiškiams ir jų svečiams tarė Lietuvos Respublikos Seimo narys Ričardas Juška, Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuoto pėstininkų bataliono Tauragės rajone vadas, majoras Andrius Jagminas. Vadą lydėjęs Tauragėje reziduojančio portugalų karių pulko vadas gyrė šventės margumą ir teigė, kad tokios šventinės šilumos dar neteko pajusti išvykus iš savo gimtos šalies. Nuoširdžius sveikinimo žodžius išsakė Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Mindaugas Mikutavičius ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato viršininkė Rima Buinauskienė. Sveikino visus Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, administracijos direktorė Dainora Butvydienė, pavaduotojas Alvidas Einikis, tautiniais rūbais pasipuošę ir seniūnijų vėliavomis nešini Pagėgių seniūnai. Šiltus sveikinimo žodžius miestelėnams tarė Pagėgių šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Kazys Žutautas ir Evangelikų liuteronų Pagėgių parapijos kunigas Gediminas Kleinas.
Kaip šeimininkišką atsaką ir padėką už parodytą dėmesį, Meras kiekvienam svečiui padovanojo stilizuotą, jau minėtos smeigės variantą. Iš Mero rankų garbingus apdovanojimus gavo krepšininkai, varžęsi gatvės krepšinio 3×3 varžybose Mero taurei laimėti. Prizininkais tapo komandos iš Šilutės ir Lumpėnų, na, o labiausiai džiugu, kad Pagėgių savivaldybės Mero taurė nebuvo išvežta iš Pagėgių. Ji įteikta pagėgiškių komandai, kurioje žaidė Ernestas Maciukevičius, Aivaras Budrikis, Domantas Baužys ir Evaldas Fetingis.
Tradicinius „Krištolinius obuoliukus“ Meras šiemet įteikė jurginų augintojai ir parodos pristatytojai Dijanai Sudeikienei ir istorinės skalviškos smeigės autoriui ir idėjos įgyvendintojui Kęstučiui Gedminui. Šių obuoliukų nusipelnė ir seniūnijos, nes jos puikiai pristatė savo kraštą, nuotaikingai, solidžiai, šmaikščiai ir teatrališkai pristatė tai, ką savo seniūnijose turi vertingiausio.
Seniūnijų ir ūkininkų kiemeliuose kunkuliavo gyvenimas. Pagėgių seniūnijos kiemelyje abejingų nepaliko inscenizuota pasaka apie auksinę žuvelę, kurioje Senio – seniūno Dainiaus Maciukevičiaus – pagauta žuvelė nespėjo vykdyti užsispyrusios bobos reikalavimų kelti Pagėgių gerbūvį: kloti trinkeles, tiesti naujas gatves, rengti rekreacijos zonas, todėl ji pasitelkė būrį talkininkių ir į naujai atidarytos poilsio ir aktyvaus laisvalaikio zonos tvenkinius buvo paleista daugybė Auksinės žuvelės pagalbininkių, kad geri darbai Pagėgiuose niekad nesibaigtų, kad kraštas klestėtų ir gyvuotą. Senis pagrindinę – auksinę žuvelę perdavė savivaldybės Merui, kuris pažadėjo, kad geri darbai Pagėgių krašto labui bus dirbami ir toliau, ką užtvirtino į vandenį paleisti mažieji mero šamai. Tokius ir panašius linkėjimus, leisdami į tvenkinį žuveles ir išsakė įvairius kraštotvarkos projektus inicijuojantys ir specialistų pagalba įgyvendinantys Pagėgių savivaldybės administracijos vadovai – direktorė Dainora Butvydienė, pavaduotojas Alvidas Einikis ir .mero pavaduotojas Sigitas Stonys.
Stoniškių seniūnijos kiemelyje susirinkusieji buvo pakviesti į senovinę mokyklą, kur pamokos pradžią senovišku varpeliu paskelbė seniūnas Gintautas Stančaitis, o istorijos mokytojas solidžiai priminė 1931 – ųjų metų mokyklos ypatumus, priminė pirmąją mokytoją, o vaikams liepė skaityti Kristijoną Donelaitį.
Lumpėnų seniūnijos kiemelyje svečius pasitikusi seniūnė Danguolė Mikelienė, pristatė gausybę neišskridusių gandrų, kurie nutarė, kad metas Pagėgių krašte rimtai spręsti demografines problemas. Jie iš elektrą žadėjo pabranginti, ir vaikų galbūt net iš kitų šalių prinešti. Kad tik Lumpėnų žemė ir visas Pagėgių kraštas klestėtų ir blogų laikų nepažinotų.
Vilkyškių seniūnijos kiemelyje seniūnas Darius Jurkšaitis pats buvo patekęs saldžion nelaisvėn ir apgaule įviliojo ir svečius. Mat čia sulėkusios buvo visos raganos nuo Vilkyškiuose augančios Raganų eglės. Jos suteikė visiems raganiškų galių, o patiems negabiausiems teko praeiti trumpą raganų mokymų kursą, nes pasak vyriausiosios iš jų – ne visada plikomis rankomis galima nudirbti visus darbus. Tenka pasitelkti pagalbon ir burtus, todėl jų mokėjimas gali visiems atnešti tik naudos.
Natkiškiečių seniūnijos seniūnė Vilyta Sirtautienė nustebino visus Pirato įvaizdžiu. Padedama linksmųjų plėšikų, ji gražiai dainuodama kvietė visus piratiškai pasimankštinti ir geruoju atiduoti tai, kas auksu blizga ir yra vertinga. Nors piratų laivui iki Natkiškių buvo likę dar 710 mylių, tačiau kelionė neprailgo, nes pokštams nebuvo pabaigos.
Scena didžiąją dienos dalį buvo atiduota saviems. Pasak šventės scenarijaus autorės ir vedėjos, Kultūros centro direktorės Svetlanos Jašinskienės, „pagėgiškiai kultūrininkai turi kuo pasidžiaugti ir nudžiuginti miestelėnus. Todėl šiemet nuspręsta šventę papuošti žmonėmis, kurie kuria grožį, tobulina save ir savo meninius gebėjimus, atiduoda šiai veiklai dalį savo dienų, yra nuo to laimingi ir gyvena čia pat – šalia mūsų. Metas pasidžiaugti!” Scenoje pasirodė Pagėgių savivaldybės kultūros centro ir krašto mėgėjų meno kolektyvai: Natkiškių kultūros namų liaudiškos muzikos kapela „Vaivorykštė“ (vad. V. Armonas), Šilgalių kaimo folkloro ansamblis „Kamana“ (vad. A. Mikšienė), Pagėgių meno ir sporto mokyklos jaunių choras (vad. E. Norkienė ir R. Pilkionienė); Pagėgių kultūros centro vyresniojo amžiaus žmonių liaudiškų šokių kolektyvas „Marguva“, merginų liaudiškų šokių kolektyvas „Gija“,vaikų šiuolaikinių šokių kolektyvas „Siautulys“, moterų šokių grupė „Harmonija“ (vad. G. Paliokienė).
Šventės prieigose šurmuliavo turtinga prekybinė bei suvenyrų įvairių dirbinių mugė. O kur dar iš rudens žiedų ir kitokių gamtinių gėrybių „nuausti“ seniūnijų floristikos kilimai, traukę kiekvieno akį. Jaunuolius traukė pažiūrėti karinės technikos, kurią pristatė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotame pėstininkų bataliono kariai. Šventę filmavo, įvairius žmones kalbino ir tiesiogiai transliavo Tauragės kabelinė televizija.
Kraštiečius bei svečius džiugino šiuolaikinio folkloro grupės iš Klaipėdos „Gyvata“ koncertas. Šventės džiaugsmą kūrė atlikėjų Renatos ir Deivio Norvilų pasirodymas, o jaunimas šėlo grupės „Biplan“ koncerte, kuriam foną sudarė transliuojamos visiems svarbios Lietuvos krepšininkų varžybos su graikais. Liūdnoką šių varžybų finalą praskaidrino įspūdingi fejerverkai bei lazerių šou.
Prasminga šventė baigėsi sekmadienį Šv. Kryžiaus bažnyčios tituliniais atlaidais. Nuostabus Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos vokalo pedagogės Reginos Pilkionienės balsas jaudino, nepaliko abejingų nė vieno gausiai susirinkusiuų tikinčiųjų.
Šventinės dienos, pamaloninusios nuostabiu vasarišku oru, baigėsi, tačiau, ko gero, ji šurmuliuoja geranoriškai šventusiųjų širdyse. Iki susitikimo kitoje Pagėgių krašto šventėje!
