Jubiliejų švenčianti Jūratė Norvaišienė: „Svarbu neatsilikti nuo tempo, kurį diktuoja gyvenimas“
Pažvelgus į visuomet gera nuotaika ir elegancija spindinčią medicinos mokslų daktarę, docentę, nusipelniusią šokių trenerę Jūratę Eleną Norvaišienę, sunku patikėti, kad jai jau 80 metų. Pokalbis su garbingą jubiliejų šį trečiadienį švenčiančia moterimi – apie ilgaamžiškumo paslaptis, gyvenimą Kaune bei Laisvės alėją kaip pasimatymų ir susitikimų vietą.
Iš kur semiatės įkvėpimo ir energijos? – paklausėme p. Norvaišienės.
Man atrodo, kad tai yra tiesiog duota. Mano tėvai buvo labai energingi ir abu pragyveno beveik iki šimto metų. Turbūt ir aš genetiškai esu užkoduota ilgaamžiškumui. Be to, moksliškai įrodyta, kad ilgaamžiškumui didelės reikšmės turi smegenų aktyvi veikla. Žmogus turi mokytis visą gyvenimą. Gamta labai racionaliai atmeta viską, kas yra naudojama nepilnai: jei nesportuojame – nyksta raumenys, jei prarandame norą domėtis viskuo, kas mus supa – nyksta ir smegenys.
Jūs gimėte ir augote Kaune. Kokie ryškiausi prisiminimai iškyla pagalvojus apie Kaune praleistą vaikystę?
Esu kaunietė su giliomis šaknimis. Mano mama ir seneliai – gryni kauniečiai. Gimiau ir užaugau Žaliakalnio mikrorajone. Mano vaikystė prabėgo M. Jankaus gatvėje, Ąžuolyne ir P. Vileišio aikštėje, kurios jau šiandien praktiškai neliko. Vasarą per Ąžuolyną keliaudavome į Panemunės pliažą, kur dienas leisdavome prie Nemuno.
Šiandien mes kalbamės Laisvės alėjoje. Ką ji Jums reiškia?
Prisimenu pokario Laisvės alėją. Mėgdavau vakarais pasivaikščioti čia, kur galima buvo sutikti to meto mūsų garsius dalininkus, menininkus, sportininkus. Buvo tokia bendravimo tradicija, kuri liko ir iki šių dienų. Laisvės alėja buvo ir tebėra pasimatymų ir susitikimų vieta.
Esate Kaune vykstančio tarptautinio šokių konkurso „Gintarinė pora“ iniciatorė ir organizatorė. Kaip Jums gimė ši idėja ir kaip pavyko išlaikyti tokio aukšto lygio konkursą tiek metų?
Kaune tarybiniais metais gimė nepaprastai daug gražių renginių, kurie praktiškai tapo mūsų rezistencijos ir tautiškumo išraiška. Tarp jų – ir „Gintarinės poros“ konkursas. Šiais metais varžybos buvo organizuojamos jau 51-ąjį kartą, o praėjusiais metais šventėme jubiliejų. Laiko atžvilgiu vilniečiai pirmieji susidomėjo pramoginiais šokiais, bet Kaunas labai greitai tapo šokių sostinė ir ja liko iki šių dienų. „Gintarinė pora“, kurioje dalyvavo geriausios pasaulio šokėjų poros, buvo pirmoji šokių mokykla mūsų Lietuvos šokių entuziaztams ir priemonė užsienio svečius supažindinti su Kaunu ir Lietuva, kuri okupacijos metu daugumai buvo uždara ir neprieinama.
Kodėl, Jūsų nuomone, verta studijuoti, dirbti ir kurti verslą Kauno mieste?
Pirmiausia reikia pasidžiaugti, kad unikalia tarpukario modernizmo architektūra garsėjančiam Kaunui pavasarį buvo suteiktas Europos paveldo ženklas, o šiuo metu dar ir siekiame būti įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Atsiveria nuostabios perspektyvos: pastatai atgims, o miestas tik gražės. Svajojame ir dirbame, kad Kaunas taptų Europos kultūros sostine. Kaunas visada buvo jaunatviškas studentų miestas. Juk čia jaunas žmogus gali pasirinkti beveik visas profesijas – nuo moderniausių technologijų iki religinės filosofijos. O ir verslą Kaune kurti lengviau, nes erdvė verslui Kaune yra laisvesnė nei sostinėje, ir konkurencija inovacijom mažesnė.
Ko palinkėtumėte kauniečiams ?
Noriu palinkėti nelikti abejingais. Didžiuotis, kad esate kauniečiai. Kaunas – tai mūsų gimtinė ir tėvynė. Juk tėvynė ir prasideda nuo tavo gimtojo namo, žydinčios kieme vyšnios, šalia esančios šeimos, draugų, mokyklos, universitetų ir miesto gatvių.
