Judėjimas per pandemiją: lėktuvai nekilo, žmonės keliavo laivais

Nei užtverti keliai, nei ištuštėję oro uostai, nei šimtai atšauktų traukinių ir autobusų reisų nesustabdė lietuvių – per karantiną jie atrado galimybę keliauti Baltijos jūra.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad per pandemiją dalis tautiečių, negalėdami kitais būdais išvykti iš šalies ar į ją sugrįžti, rinkosi Klaipėdos jūrų uostą.

Šiame uoste keleivių per karantiną ne tik nesumažėjo, priešingai – jų skaičius išaugo. Pernai gruodį keltais į Vokietijos ir Švedijos uostus buvo plukdoma netgi daugiau keleivių nei prieš prasidedant pandemijai.

Departamento duomenimis, gruodį keltais keliavo 23,3 tūkst. keleivių, tai – 1,7 tūkst. daugiau nei atitinkamą 2019 m. mėnesį.

Šių metų sausį keltai plukdė 23,7 tūkst. Keleivių, arba 2,7 tūkst. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus.

Vasarį keleiviniu jūrų transportu pasinaudojo 18,4 tūkst. žmonių, tą patį mėnesį praėjusiais metais – 20,5 tūkst., o 2019 m. vasarį – 19,5 tūkst.

Pernai pavasarį keliaujančiųjų per Klaipėdos jūrų uostą skaičius, palyginti su ankstesniais metais, arba nesumažėjo, arba sumažėjo nepastebimai: kovą keltais plaukė 24,5 tūkst. (2019 m. atitinkamą mėnesį – 23,9 proc.), balandį – 22,8 tūkst. (27,4 tūkst.), gegužę – 28,3 tūkst. (28,9 tūkst.).

Iš viso jūrų transportą praėjusiais metais rinkosi daugiau kaip 308 tūkst. keleivių.

Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose situacija buvo daug liūdnesnė. Pernai balandį lėktuvais iš Lietuvos išskrido ir parskrido 14 kartų mažiau keleivių nei plaukė keltais – tik 1,6 tūkst. Keleivių, arba 337 kartais mažiau nei per tą patį laikotarpį 2019 m.

Ne ką geresnė situacija oro uostuose buvo ir praėjusių metų gegužę, kai atvyko bei išvyko 4,2 tūkst. keleivių. Atitinkamą mėnesį 2019 m. skrido 621 tūkst. žmonių.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų vasarį iš šalies oro uostų išskrido ir parskrido 38,1 tūkst. keleivių, sausį – 52,6 tūkst., pernai gruodį – 51,4 tūkst. Iš viso praėjusiais metais lėktuvais keliavo 1,8 mln. žmonių.

Vasarį Lietuvos oro uostose nusileido ir pakilo 1 166 lėktuvai, pernai tuo pačiu metu – 4 510. Šių metų sausį – 1 341, pernai atitinkamą mėnesį – 4 677. Mažiausiai lėktuvų kilo ir leidosi 2020 m. balandį – tik 607.

Pernai gerokai mažiau žmonės keliavo ir geležinkelių transportu.

Praėjusiais metais traukiniais pervežta 3,3 mln. keleivių. Užpernai geležinkelių transportu keliavo 5,5 mln. keleivių, 2018 m. – 5,2 mln.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų sausį traukiniais keliavo 160,8 tūkst. keleivių, arba 61,7 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2020 m.

Šių metų vasarį geležinkelių transportu keliavo 167 tūkst. žmonių. Pernai vasarį, prieš antrąją pandemijos bangą, traukiniais pervežta 415 tūkst. keleivių.

Mažiausiai traukiniais keliauta per pirmąją pandemijos bangą: 2020 m. balandį geležinkelių transportu pasinaudojo 109 tūkst. gyventojų. 

Bendrovė „LTG Link” skelbia, kad dėl pandemijos ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimų vasarį geležinkelių transportu naudojosi 58,9 proc. mažiau žmonių nei tuo pat metu pernai.

Tiesa, šventiniu Kalėdų laikotarpiu keleivių pervežimas traukiniais buvo smukęs net apie 80 proc. Prognozuojama, kad atlaisvinus judėjimą tarp savivaldybių, keliautojų srautai turėtų išaugti.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai” šią savaitę pranešė, kad atnaujina 41 traukinių reisą, taip pat didina jų skaičių iš Vilniaus į Klaipėdą, Kauną ir dar devyniuose maršrutuose.

Beje, vasario mėnesį užfiksuota, jog geležinkelių transportu pervežta mažiau krovinių. Departamento duomenimis, vasarį vežta 3,6 mln. tonų krovinių – tai 6,5 proc. mažiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Iš viso pernai geležinkelių transportu gabenta 53,4 mln. tonų krovinių, o 2019 m. – 55,2 mln. tonų, 2018 m. – 56,8 mln., 2017 m. – 52,6 mln. tonų.