Juodojo birželio akcija Kvėdarnoje
Prieš 75-erius metus, 1941 m. birželio 14-osios 3 val. nakties prasidėjo masiniai lietuvių areštai. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą.
Birželio 13-osios vakarą 20 val., prie visoje Lietuvoje vykstančios Juodojo birželio atminimo akcijos prisidėjo ir kvėdarniškiai. Prie paminklo tremtiniams iš ilgai degančių žvakelių buvo sudėliotas brangiausias žodis tremtiniams – LIETUVA, kad per naktį žvakelių šviesa liudytų ir primintų šią žiauraus susidorojimo su lietuviais, pradžią.
Tylos minute buvo pagerbti žuvę tremtyje, padėtos gėlės prie paminklo tremtiniams. Kol buvo degamos žvakelės visi sutartinai dainavo tremtinių dainas: „Kad ne auksinės vasaros“, „Leiskit į Tėvynę“. Virš eglių viršūnių praskrido Gedimino Patlabos parasparnis su plevėsuojančia Lietuvos vėliava.
Sovietų okupacija visiškai sunaikino Lietuvos ekonominį ir kultūrinį gyvenimą: talentingiausieji krašto žmonės buvo nužudyti, ištremti, dvasiškai palaužti. Tačiau kad ir kur lietuviai buvo likimo nublokšti, atkakliai saugojo savo tradicijas ir kultūrą. Jie rašė, kūrė, vėliau platino ir skelbė visam pasauliui apie sovietų okupaciją. Tad ir šį vakarą buvo skaitomos, pilnos sielvarto, Tėvynės meilės, tremtinių eilės.
„…Jau pučia vėjas, –
Drėgnas – rudeninis.
Per veidą bėga drumzlinas vanduo,
Verkiu, kad tremtinys, kad be Tėvynės,
Kad baigias vasara, kad jau ruduo
Ir aš kažko verkiu.“
Prisiminimais apie tremties įvykius pasidalino buvę tremtiniai Petronėlė Lukoševičienė, Algirdas Lučkauskas ir Eleonora Stulgienė. Savo mintis išreiškė ir jaunoji karta tai: Kvėdarnos seniūnas Aivaras Dobilas, Pajūralio pagrindinės mokyklos direktorė Renata Rimkuvienė ir Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktorė Loreta Pociuvienė.
Susirinkusiųjų lūpose skambėjo daina „Lietuva brangi“.
Traukiniams tolstant nuo Lietuvos prie Naujosios Vilnios vagonuose žmonės, kaip paskutinį išsigelbėjimą giedojo „Marija, Marija“. Dieve, būk, gailestingas Lietuvai ir visam pasauliui, kad žmonės galėtų taikoje ir ramybėje gyventi, kad nepasikartotų Juodasis birželis. Dekit, žvakelės ir kiekvienam praeiviui priminkit šią Lietuvai skaudžią datą. Mes privalome prisiminti ir kalbėti apie patirtą siaubą, kuriam nėra jokių pateisinimų ir nebus jokio išpirkimo.
Baigiant akciją visi susikibę rankomis, kaip ąžuolų šakos vieningi ir stiprūs, traukėme „Ąžuolai žaliuos“.
Ačiū visiems prisidėjusiems prie šios akcijos: Kvėdarnos seniūnijos seniūnui Aivarui Dobilui, buvusiems tremtiniams, ypač ačiū Algirdui Lučkauskui už bendradarbiavimą, parasparnininkui Gediminui Patlabai, moterų vokaliniams ansambliui „Allegro“, vad. Gražina Pameditienė, skaitovams Jurgitai Skurdelienei, Ligitai Rumšienei ir Albinui Rimkui.
