Juozas Dapšauskas: Kodėl aš eisiu į parduotuvę?

Prasidėjusią kampaniją boikotuoti prekybos centrus galima įvardinti kaip savotišką visuomenės susitelkimą arba būtent kaip rimtose pilietinėse akcijose, kur reikia tikrai prisiimti atsakomybę, įdėti nuoseklesnio darbo, alternatyvą. Savotiškas vartotojiškos visuomenės „emocijų nuleidimas“ – boikotas, po to nepirkimo tęsis dar didesnis vartotojiškumas… Nežinau.

Visada reikia eiti į prekybos centrus, parduotuves su galva, neapimtam bandos vartotojiškumo nuotaikų, gebėti pasirinkti, kokios prekės, produktai tikrai yra mums naudingi, o kurie tik šiukšlės. Bent jau maisto prasme tikrai didžiąją dalį parduotuvių produkcijos sudaro vadinamasis šlamštmaistis, kuris žmogaus sveikatą ne stiprina, bet ardo, tačiau tokiam „maistui“ žmonės tikrai išleidžia labai daug pinigų.

Bet juk čia kalafijorų skandalas. Ai, atvežtų iš Italijos, Graikijos, Ispanijos. Beje, jie auga ir Lietuvoje, tik reikia palaukti sezono, kada jie yra mums tinkamiausi valgyti ir pigiausi. Beje, braškes valgaus tik per sezoną. O gal taip pat reikėtų skandalo, kodėl jos tokios brangios pavasario pradžioje?

Vienas iš sveiko ir ekologiško maitinimosi principų yra – maitintis sezoniniu maistu ir kuo labiau iš savo geografinės zonos. Kodėl vietoj kalafijorų nevalgyti paprastų gūžinių kopūstų, raudonųjų burokėlių, morkų, kurių kainos visai normalios. Kodėl nevalgyti kruopų, kartais truputi pabrangstančių, bet vis vien pigių? Oi ne, norime vynuogių, žibučių žiemą…

Reaguodami į kainų skandalą socialdemokratai ėmėsi visai nevykusių populistinių idėjų: PVM lengvata mėsai. Pirmiausia klausimas ar ji iš vis piktų jį taikant, antra, o jei piktų ir žmonės dar daugiau jos vartotų, tai tik blogiau. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad per didelis mėsos suvartojimas skatina vėžinių susirgimų vystymąsi, ženkliai padidina kraujagyslių susirgimus. Jos dabar Lietuvoje suvalgoma kelis kartus daugiau, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.

Esame labiausiai nutukusi iš buvusių sovietinių šalių, o ir Europos mastu nelabai atsiliekame nuo pirmų vietų. Aišku, kai kuriose Vakarų šalyse už darbą gauna geresnį atlyginimą, tad ir nutukti turi sąlygas palankesnes. Tačiau mums pagal uždarbį tarsi neturėtų būti tam sąlygų, tačiau neretai pinigus labiausiai lietuviai linkę pravalgyti, prarūkyti ar pragerti.

O atkreipkime dėmesį į garšvas dilgėles ir daugybę net visiškai nieko nekainuojančių augalų, kurie labai maistingi. Kalafijorų skandalas tiesiog parodė „išpindėjusios“ visuomenės pasikeitimus. Prisiminkime laikus, kad tokiu metu visiškai jokių  kalafijorų nebuvo. Kas per mada balandžio mėnesį valgyti braškes ir pan.?

Ūkininkams aktuali pieno supirkimo kainos problema. Bet nuėjęs į Halės turgų Vilniuje, kur pastoviai perku iš ūkininko atvežtą žalią, nevirintą pieną, nepasakyčiau, kad jis labai pigesnis nei parduotuvėje (žinant kokią pieno kainos dalį pasiima perdirbėjas). O kodėl negali turguje šalia atsirasti dar kitas ūkininkas, kuris pardavinės žymiai mažesne kaina nei jau anksčiau pardavinėjantis, bet  ženkliai didesne, nei parduoda perdirbėjams, kurie neretai iš šios žaliavos padaro nebe sveiką produktą, bet su trupučiu pieno ir didesne dalimi krakmolo ir vandens bei cukraus nesveiką gaminį (kaip „jogurtai“). Svarbiausia, kuo sąmoningiau rinktis prekes ir jas naudoti atsakingai, darniai, nepasiduodant reklamų įtakoms. Šiandien kiek maisto Lietuvoje tiesiog išmetama?

Kad kainos kilo, tai tikrai. Pasakyti, kad kilo tik dėl euro įvedimo, nebūtų visiškai tiesa, bet dar labiau būtų netiesa sakyti, kad euro įvedimo procesas tam neturėjo reikšmės. Kainų kilimas prasidėjo dar prieš įvedimą, o su euro įvedimu daug kas gražiai „suapvalino“ kainas.

Tačiau svarbiausia patiems nesudaryti kvailos paklausos tiems brangiems produktams, tada jų kaina kris arba visai jų nebus prekyboje. Elementari ekonomika, rinka. Bet jei kažkas nuobodžiai nori valgyti braškes per visus metus ir paskui nepajusti prasidėjusio braškių sezono džiaugsmo, prašom. Aš dabar eisiu nusipirksiu tik to, kas dabar tinkamiausia valgyti ir kitose srityse vartosiu tai, ko man tikrai reikia, o ne tai, ką įperša reklama, vyraujanti nuomonė. Taigi prekybos centrus, reklamas boikotuoti reikia ne kelias dienas, o visus metus.

O šiaip mano gimtadienis per prekybos centrų boikoto dienas, tad reikės užsukti ir kai ko nusipirkti.