Juozo Žitkausko knyga „Dubeltavos išpažintys“ pristatyta aukštadvariečiams
Juozas Žitkauskas yra gerai žinomas visiems, stebintiems Lietuvos kultūrinį, literatūrinį gyvenimą. Jis vadovauja asociacijai „Slinktys“, užsiimančiai įvairia šviečiamąja veikla, „Vilniaus dzūkulių“ sambūriui, rašo poeziją, leidžia savo ir kitų autorių knygas, dirba didelį švietėjišką darbą pietryčių Lietuvoje, organizuoja daugybę kultūrinių renginių, mezga ryšius su kitų šalių poetais. Ir tai turbūt dar ne viskas, kuo užsiima šis aktyvus dzūkas, kilęs iš Kapčiamiesčio, dabar gyvenantis Vilniuje.
Aukštadvaryje Juozas apsilankė pristatyti savo naują knygą „Dubeltavos išpažintys“. Sykiu atvyko literatūros kritikė Kristina Bačiulienė. Prie svečių prisijungė poetė, vertėja Vanda Martins.
Į J. Žitkausko lietuviškai – dzūkiškos knygos erdves susirinkusius bibliotekoje įvedė kritikė K. Bačiulienė. Ji patyrinėjo svarbias poeto kūrybos temas: ryšį su gimtuoju kraštu, magišką žodžio galią, meilę ir pagarbą gamtai, mirtį ir gyvenimą. Įžvalgoms keičiantis su skaitomais eilėraščiais, išgirdome autoriaus požiūrį į dzūkiškumą, nenutrūkstančias šaknis su praeitimi. Iš publikos nuskambėjęs klausimas apie sapnus paskatino prisiminti nežinia kur vedančius tėviškės ar Vilniaus kelius ir gatves. Nebuvo užmiršta ir viena iš nuolatinių J. Žitkausko poezijos gyventojų varlukė Anelkutė, ko gero, jau besiprašanti atskiros knygelės, skirtos tik jai.
Mūsų krašte neseniai įsikūrusi V. Martins yra išvertusi į baltarusių kalbą J. Žitkausko eilėraščių. Pastebėjusi, kad su šio poeto kūryba ji pirmiausia susipažino atvykusi gyventi į mūsų kraštą, porą vertimų ir paskaitė. Gėrėjomės švelniai melodinga baltarusių kalba ir pasidžiaugėme nuo senų laikų artimais mūsų tautų ryšiais, kalbų sąsajomis. Vertėja turi ir kitų bendradarbiavimo planų su J. Žitkausku, lauksime jų rezultatų.
Įdomu buvo išgirsti, kaip J. Žitkausko dzūkišką eilėraštį „Sausra“ perskaitė Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė, prisipažinusi, kad ketinusi skaityti kitą kūrinį, tik nedrįsusi jame surašytų stipresnių išsireiškimų garsiai ištarti susitikime dalyvaujančių savo mokytojų akivaizdoje. Beje, šį eilėraštį, pavadintą „Baisus eilėraštis“, vėliau perskaitė pats autorius.
Svečių „išprovokuoti“ padainuoti dzūkišką dainą, iš pradžių nedrąsiai, vėliau jau stipresniais balsais ją užtraukę aukštadvariečiai neskubėjo skirstytis, dalinosi savo mintimis ir išgyvenimais. J. Žitkauskas Aukštadvario bibliotekai padovanojo gausų rinkinį asociacijos „Slinktys“ leidinių, taip pat ir naująją savo knygą „Dubeltavos išpažintys“, per kurią tarsi gyvenimo siūlas vingiuoja dzūkiškų žodelių karoliais apkibęs takas.
