Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariai priėmė ir pasirašė rezoliuciją dėl siūlomos valstybinių miškų valdymo reformos
Vasario 23 d. įvykusiame Jurbarko rajono savivaldybės tarybos posėdyje Tarybos nariai priėmė ir pasirašė Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei skirtą rezoliuciją dėl siūlomos valstybinių miškų valdymo reformos. Tarybos nariai išreiškė nepritarimą siūlomai valstybinių miškų valdymo reformai steigiant vieną centralizuotą įmonę ir pateikė siūlymą optimizuojant išsaugoti miškų urėdijų savarankiškumą ir juridinį statusą.
„Mes, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariai, nepritariame siūlomai valstybinių miškų valdymo reformai.
Ši reforma prieštarauja decentralizacijos ir regioninės politikos principams, ji gali pakenkti savivaldybėje gyvenančių miškų ūkio specialistų, kitų darbuotojų, smulkiųjų medienos perdirbėjų, savivaldybės gyventojų interesams, ir aišku, patiems miškams. Mums nerimą kelia tai, kad skubiai ketinama reorganizuoti tradicinį, laiko patikrintą miškų administravimo modelį. Mes neprieštaraujame permainoms, tačiau manome, kad reformos turi būti vykdomos nuosekliai, laikantis socialinės partnerystės ir konstruktyvaus dialogo principų, atliekant išsamią ekonominę analizę ir pateikiant pamatuotas, realias prognozes.
Valstybinių miškų valdymą sutelkus į vieną valstybinę įmonę, jo gamybinių padalinių, įsteigtų vietoj urėdijų, darbuotojai dalinai prarastų suinteresuotumą ir motyvaciją siekti geresnių ekonominių rezultatų.
Lietuvos valstybinis miškų ūkis yra viena iš nedaugelio ūkio šakų, kuri sėkmingai ir pelningai dirba rinkos sąlygomis, išlaiko darbo vietas savivaldybėse net ir per krizes. Vietoje urėdijų įsteigus vieną centralizuotą įmonę, darbo kaimiškosiose teritorijose netektų daug žmonių, ne tik miškininkai, dirbantys urėdijose, bet ir miškų sektoriuje dirbančios įmonės. Miškininkai, kurių profesija sunkiai pritaikoma darbo rinkoje, paliekami be pasirinkimo. Jurbarko rajone įvykdžius numatomą reformą, darbo netektų daugiau nei 50 urėdijos darbuotojų ir apie 120 rangovų, dirbančių nedidelėse, dažniausiai šeimyninėse įmonėse. Neramina, kad urėdijų darbuotojai, gyvenantys ne iš valstybės biudžeto, miškų sektoriuje dirbančios įmonės po šios reformos galimai emigruos arba padidins socialinę paramą gaunančių asmenų gretas.
Sutelkus urėdijų valdymą į vieną įmonę, darbo neteks ne tik urėdijų darbuotojai. Medienos perdirbėjams atsiras sąlygos monopolizuoti medienos pirkimą. Dėl to darbo gali netekti ir rajonų savivaldybėse ir miesteliuose dirbančios nedidelės lentpjūvės. Jos nepajėgs konkuruoti su didžiaisiais perdirbėjais ar medienos eksportuotojais. Darbo vietų savivaldybėse dar labiau sumažės.
Mažose savivaldybėse miškų urėdijos yra vienos iš pagrindinių vietos biudžetą papildančių, gyventojų užimtumą bei socialines garantijas užtikrinančių įmonių. Jurbarko urėdija, kaip ir kitos urėdijos glaudžiai bendradarbiauja su švietimo įstaigomis – Jurbarko rajone globoja 8 jaunuosius miško bičiulių būrelius. Vykdo bendrą veikla kartu su gamtosaugininkais, policija, pasieniečiais ir kitais socialiniais partneriais. Daug investuojama į aplinkosauginių ir rekreacinių objektų kūrimą, remontą ir priežiūrą.
Urėdijų valdomi miškai yra valstybės turtas, kurio nauda turi tenkinti visos visuomenės interesus. Lietuvos valstybinių miškų ūkio valdymo sistemos reforma neabejotinai turės neigiamos įtakos ne tik miškų ūkio sektoriui, bet ir visos šalies bei konkrečių savivaldybių tolimesnei ekonominei ir socialinei raidai, savivaldybėse esančioms darbo vietoms.
Mes, žemiau pasirašę Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariai, atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta:
nepritariame siūlomai valstybinių miškų valdymo reformai steigiant vieną centralizuotą įmonę.
siūlome optimizuojant išsaugoti miškų urėdijų savarankiškumą ir juridinį statusą“.
Už rezoliuciją balsavo ir po ja pasirašė Tarybos nariai: Skirmantas Mockevičius, Faustas Bakys, Remigijus Brazaitis, Romansas Dragūnavičius, Algirdas Gudaitis, Vidmantas Juzėnas, Audronė Kurienė, Stasys Makūnas, Saulius Lapėnas, Liudmila Norkaitienė, Ilona Pocienė, Donatas Ramanauskas, Daivaras Rybakovas, Zita Sorokienė, Kazimieras Šimkus, Antanina Tunaitienė, Vilma Venslauskienė, Darius Virvilas, Vilija Zokaitienė.