Jūros dieną minint
Liepos 30-ąją minime Jūros dieną. Ta proga Statistikos departamentas skelbia su Baltijos jūra ir Lietuvos uostamiesčiu Klaipėda susijusią statistinę informaciją.
Vienas didžiausių prieigos prie jūros suteikiamų privalumų yra atsiveriantys vandens keliai. 2014 m. pabaigoje Lietuvoje buvo registruoti 103 jūriniai laivai, kurių bendroji talpa siekė beveik 418 tūkst. tonų. 50 šių laivų buvo žvejybiniai, o 40 – krovininiai. Pastarąjį dešimtmetį šalies laivų skaičius mažėja, 2000-aisiais jų buvo 246, 2013-aisiais – jau tik 107.
2014 m. į Klaipėdos jūrų uostą atplaukė 7 037 laivai, iš jų 860 jūriniai keltai, 63 – kruiziniai. Laivai atplukdė 136 tūkst., o išplukdė 144,4 tūkst. keleivių, kruizinių keleivių buvo 57,8 tūkst. Klaipėdos jūrų uoste apsilankiusių kruizinių laivų skaičius 2014 m., palyginti su 2013 m., išaugo 57,5 proc., o kruizų keleivių skaičius – net 76,5 proc. Iš visų 2014 m. Klaipėdos jūrų uostą ir Būtingės terminalą aplankiusių laivų daugiausia (3 262) buvo su lietuviška vėliava, antroje vietoje yra laivai iš Karibų jūros valstybės Antigvos ir Barbudos (470), trečioje – iš Kipro (356).
Jūra Lietuvai svarbi ne vien dėl tarptautinės prekybos, tačiau ir dėl žuvies išteklių. Kasmet Baltijos jūroje Lietuvos laivai sugauna po daugiau nei 15 tūkst. tonų žuvies: 2013 m. Baltijos jūroje buvo pagauta 15 383 tonos, o 2012-aisiais – 16 827 tonos žuvies.
2015-ųjų metų pradžioje Lietuvos uostamiestis turėjo 156 141 gyventoją. Medianinis klaipėdiečių amžius 2015-ųjų pradžioje buvo 41 metai (moterų – 45, vyrų – 38 metai); 25 318 Klaipėdos gyventojų buvo iki 16 metų amžiaus, 96 295 gyventojai buvo darbingo amžiaus ir 34 528 – pensinio amžiaus. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis Klaipėdos mieste šių metų pirmą ketvirtį buvo 566,7 EUR, o tai mažiau nei Vilniuje (610,4 EUR), bet daugiau nei Kaune (534 EUR).
Klaipėdiečiai – aktyvūs žmonės, 2014 m. Klaipėdos mieste sporto varžybose ir sveikatingumo renginiuose dalyvavo 71 009, o tai yra 22,8 proc. daugiau, nei 2013-aisiais (57 804) ir net 56,2 proc. daugiau nei 2009 m. (45 460 dalyvių). Klaipėdos mieste veikia 15 viešųjų bibliotekų, kurias pernai sulaukė 41 tūkst. skaitytojų, tad nesuklysime teigdami, kad klaipėdiečiai mėgsta skaityti.
Lietuvos pajūryje, Klaipėdos apskrityje, 2014 m. veikė 13 muziejų, kurie 2014 m. sulaukė 739 tūkst. lankytojų, iš jų vieninteliame šalies Jūrų muziejuje apsilankė 468 tūkst. svečių, 2014 m. tai buvo lankomiausias muziejus Lietuvoje.
Lietuvos vasaros trumpos ir šaltos – vidutinė liepos temperatūra Klaipėdoje praėjusiais metais buvo 21,1 °C, panašu, kad šiemet bus dar žemesnė, tačiau stebint ilguoju laikotarpiu vasaros pajūryje vis šiltesnės: vidutinė liepos temperatūra Klaipėdoje 1995–2000 m. buvo 17,1 °C. Šiltesnės vasaros į šalies pajūrio kurortus – Palangą ir Neringą – pritraukia vis daugiau svečių iš užsienio ir Lietuvos: 2010-aisiais nakvynės įstaigose šiame regione nakvojo 206 207 poilsiautojai, 2014 m. – jau 275 863.
