Jūros skautų išlydėtuvės į vandens žygį Nemunu
Liepos 11 d. Kaune prie Vytauto bažnyčios (Švč. Mergelės Marijos ėjimo į dangų bažnyčios) vyko jūros skautų išlydėtuvės į ekspediciją- vandens žygį Nemunu senoviniais laivais Kaunas – Jurbarkas – Rusnė – Klaipėda. Plaukimas skirtas minėti Lietuvos jūros skautų šimtmetį, kuri organizuoja Baltijos jūrų skautai.
Lietuvos jūrų skautai veiklą pradėjo Kaune 1922 m. kovo 12 d. „Aušros” gimnazijoje sukūrę pirmąją skiltį, o 1922 m. balandžio 19 d. iš „Ūdrų” ir „Bebrų” skilčių – pirmąją draugovę. Draugovę globojo Kaune įsteigtas Lietuvos jachtklubas. Jūrų skautai aktyviai talkino Lietuvos jūrininkų bei Lietuvos moterų tautiniam laivynui remti sąjungoms. Aktyviai dalyvavo šių draugijų tautinio laivyno propagavimo darbe, švenčių ir rinkliavų ruošime. Jūrų skautų vadai suorganizavo pirmąją Lietuvos vandens sporto šventę, valčių rungtynes bei pirmąją Lietuvos mokinių kelionę į užsienį.
2021 m. kovo 4 d., sukako šimtas metų, kai į Klaipėdos uostą įplaukė pirmasis laivas su Lietuvos vėliava – motorinis burlaivis „Jūratė”. Šis įvykis laikomas mūsų Lietuvos laivyno gimimo data.
1919 m. vasario 1 d. Kaune devyniolika žymių visuomenės atstovų pasirašė „Lietuvos laivininkystės bendrovės” sutartį. Bendrovės valdybos pirmininku buvo išrinktas Martynas Yčas, pirmasis nepriklausomos Lietuvos finansų ministras.
1920 m. balandį bendrovė jau eksploatavo keturis upinius garlaivius. Tų metų Lietuvos naujienų agentūros „Elta” pranešime buvo teigiama, kad Lietuvos garlaivių bendrovė stato 6 naujus prekybinius jūrų laivus ir planuoja įsigyti du keleivinius lainerius.
1921 m. pavasarį buvo perduoti du nedideli motoriniai burlaiviai „Jūratė” ir „Kastytis”, kurie buvo užregistruoti Jurbarke.
