4 rugsėjo, 2017
Nika Puteikienė, Lietuvos jūrų muziejaus Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja

Jūrų muziejus paleido į jūrą du ruoniukus

Šiandien Smiltynėje ties molu į Baltijos jūrą buvo paleisti du ruoniukai, kurie pavasarį nusilpę ir sužaloti pateko į Lietuvos jūrų muziejų. Tai du patinėliai – Aprilis ir Mažylis. .Aprilį  balandžio 1-ąją muziejaus biologams atnešė iš Smiltynės pakrante vaikščioję žmones. Gyvūėlis tada  svėre apie 13 kg, ant jo kūnelio žiojėjo įkandimų žymės. skyrus antibiotikus, gretai pradėjo gyti. Po savaitės nuo Monciškių buvo atvežtas dar vienas labai mažas skurdukas, kuris nesvėrė nė 10 kg, tai – mažiausias į muziejų patekęs ruoniukas. Vos išvydęs pasaulį ruoniukas sveria bent 3 kg daugiau. Šis ruoniukas gavo Mažylio vardą, per pirmąją savaitę priaugo net kilogramą.

Dabar abu ruoniukai sveria daugiau nei 40 kg, o mažylis net storesnis už Aprilį. Mat jis taisėsi labai spėriai – jau per pirmąją savaitę priaugo kilogramą.

Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremo salose, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose. Ruonės paprastai vaikuojasi ant ledo lyčių, tačiau pastarosios žiemos buvo šiltos ir Baltija neužšalo, todėl ruonėms teko vaikus vesti pakrantėse. O krantas jūrų žinduoliams pavojingas – čia ir laukiniai gyvūnai, ir žmonės su šunimis. Todėl išgąsdinti ruoniukai atsiduria vandeny, o jūros srovės ir vėjai juos atneša iki mūsų.

Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas gali papasakoti apie šešiasdešimt išgelbėtų Baltijos pilkųjų ruoniukų istorijų. Tiek jų per 27 metus buvo gydyta ir slaugyta muziejuje. Didžioji dalis jų grįžo atgal į Baltiją. Tie ruoniukai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti į laisvę, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.

Baltijos pilkaisiais ruoniais  Jūrų muziejui padeda rūpinti Aplinkos ministerija. Kasmet ji Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai skiria apie 7000 eurų. Šiemet pasiektas dar vienas labai svarbus susitarimas: Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ žada skirti 1,158 mln. Eur Baltijos jūros gyvūnų ir paukščių reabilitacijos centrui. Tikimasi, kad jau 2021 metais ruoniukai bus gydomi ne improvizuotoje laboratorijoje, įrengtoje viename iš administracijos pastato kabinetų, o šiuolaikiškame centre.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.


31 sausio, 2025

Netolimoje perspektyvoje Klaipėdos rajone planuojama statyti tris naujas ugdymo įstaigas. Skaičiuojama, kad jose atsiras papildomos 330 vietų rajono vaikams.  Kaip […]

30 sausio, 2025

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė 2025 metus paskelbti Simono Dacho metais. Tokiu būdu bus pažymėtos 420-tosios poeto gimimo metinės, siekiant […]

30 sausio, 2025

Netrukus negalią turintys uostamiesčio gyventojai ir juos lydintys asmenys galės nemokamai lankytis Klaipėdos miesto kultūros įstaigose ir jų renginiuose. Šiems […]

28 sausio, 2025

Pastaraisiais metais Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka itin aktyviai prisidėjo prie neįgaliųjų gerovės kūrimo rengdama įvairius projektus. Šiais […]

23 sausio, 2025

Š. m. sausio 22 d. Klaipėdos universitete (KU) apsilankė ypatingas svečias – Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Susitikime su Universiteto […]

23 sausio, 2025

Klaipėdos uostas pernai perkrovė 35,5 mln. tonų krovinių – 8 proc. daugiau nei 2023 metais.  Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto […]

22 sausio, 2025

Klaipėdos uoste į vandenį nuleistas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu statomas žaliuoju vandeniliu ir elektra varomas laivas. Jūrų uosto […]

20 sausio, 2025

Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) tapo krovos lyderiu Baltijos šalyse. Skaičiuojama, jog per praėjusius metus jame buvo perkrauta beveik 7 mln. […]

Kalėdų eglučių kiemelio popietė
16 sausio, 2025

Sausio 16 d. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje surengta tradicinė Padėkos popietė, kurios metu apdovanoti kūrėjai, dalyvavę kasmet organizuojamoje […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
16 sausio, 2025

2025 m. sausio 15 d. Kaune prie Mažosios Lietuvos visuomenės kultūros ir politikos veikėjo, laikraštininko, šaulio, Tilžės akto signataro Jono […]

15 sausio, 2025

Klaipėdos gyventojams pristatytas 2025–2027 metų Strateginio veiklos plano projektas. Planuojama, kad programoms įgyvendinti kasmet prireiks po daugiau kaip 500 mln. […]

13 sausio, 2025

Tarp „Nord Steel“ ir „MT Group“ pasirašyta 1,4 mln. eurų vertės sutartis dėl žaliojo vandenilio saugyklų gamybos ir tiekimo Klaipėdoje. […]

9 sausio, 2025

2025 metais Dreverna, oficialiai tapusi Mažąja Lietuvos kultūros sostine, pakvies į dar daugiau įdomių ir prasmingų renginių. Startas jiems bus […]

7 sausio, 2025

Praėjusiais metais Klaipėdos rajone gimė bemaž pusė tūkstančio naujagimių. Tėvai ir toliau nestokoja originalumo vaikams suteikdami išskirtinius vardus, pavyzdžiui, Mozės, […]

7 sausio, 2025

Iškritus gausiam sniegui pietinėje Klaipėdos miesto dalyje pagrindiniai pėsčiųjų ir dviračių takai nebuvo tinkamai valomi. Už susidariusią situaciją ir įsipareigojimų […]

5 sausio, 2025

Sausio 1 d. Lietuvių literatūros mėgėjai, visuomenininkai, šauliai, miestiečiai  ir miesto svečiai  tradiciškai susitiko Klaipėdoje, Liepų gatvėje   prie paminklo kun. […]

4 sausio, 2025

Viešojo saugumo tarnyba (VST) pradeda saugoti „Litgrid“ Lietuvos elektros energetikos sistemos valdymo ir duomenų centrą bei Elektrėnų kompleksą. Kaip pranešė […]

3 sausio, 2025

Nuo šių metų kiekvienas Klaipėdos miesto gyventojas, sulaukęs šimto metų, gaus ir papildomą piniginę išmoką. Vienkartinė materialinė parama siekia 700 […]

29 gruodžio, 2024

Sutinkant 2025-uosius, sostinėje penktus metus iš eilės nebus šaudomi naujametiniai fejerverkai. Nors Kaune ir Klaipėdoje pirotechninių šou neatsisakoma, tačiau šių […]

28 gruodžio, 2024

Klaipėdos miesto savivaldybė pradeda ambicingus darbus, kurių tikslas – Stariškių pietinio pocentrio urbanistinė plėtra. Planuojama teritorija apima apie 100 hektarų […]