Jūrų muziejus prašo žvejų pagalbos
Šiemet Lietuvos pajūryje į krantą atplukdyti net 32 negyvi Pilkieji ruoniai. Šie jūros žinduoliai yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) duomenimis, visų ruonių kūnuose esama smurtinių žaizdų, todėl šių saugomų gyvūnų žudikų paieškai skiriamos didelės pajėgos.
Pasirodžius informacijai apie masiškai Lietuvos pakrantėje randamas Baltijos pilkųjų ruonių gaišenas, Lietuvos jūrų muziejaus biologas Arūnas Grušas išsakė kategorišką nuomonę, kad tai – žvejų darbas.
Arūnas Grušas, komentuodamas šį savo pasisakymą, mano, kad pasikarščiavęs ir atsiprašo žvejų.
– Aš išsakiau savo asmeninę nuomonę, kuri nėra oficiali Lietuvos jūrų muziejaus pozicija, – teigia Arūnas Grušas.
Arūnas Grušas – tai žmogus, kurio dėka prieš beveik tris dešimtis buvo pradėti gelbėti pavasarį jūros pakrantėje randami sužaloti ir nusilpę ruoniukai. Arūnas gali papasakoti daugiau nei pusę šimto išgelbėtų Baltijos pilkųjų ruoniukų istorijų. Tiek jų per buvo gydyta ir slaugyta. Didžioji dalis šių gyvūnų grįžo atgal į Baltiją. Tie ruoniukai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti į laisvę, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams arba pasiliko Jūrų muziejuje.
Rūpestį dėl ruonių žūčių Lietuvos pakrantėje išsakė ir Klaipėdos RAAD direktorius Andrius Kairys: „Ruonių medžiotojams paskelbėme karą. Mums talkina policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, pakrantės zonoje esančios jų vaizdo stebėjimo kameros. Per pastaruosius du mėnesius vien Karklės-Šventosios ruože buvo aptiktas rekordinis žuvusių ruonių skaičius – 20. Dauguma jų, manome, krito nuo kulkų, nors patvirtinti tai nėra lengva dėl vandenyje irstančių kūnų.“
– Aš nežinau, kas žudo ruonius, – sako Arūnas Grušas. – gal žvejai padėtų tai išsiaiškinti, juk jie visada yra jūroje ar prie jos.
Alfonso Mažūno nuotr. Šiemet Lietuvos jūrų muziejus Baltijai grąžino du išslaugytus ruoniukus: Popkę ir Šmikę
