K. Budrys: Lietuva yra pasiruošusi priimti dar daugiau Amerikos karių

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitikimo su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sekretoriumi Marko Rubio pareiškė, jog Lietuva yra pasiruošusi plėsti reikalingą infrastruktūrą ir priimti dar daugiau amerikiečių karių.
„Gavome patikinimą ir padėką už visas suteiktas sąlygas Amerikos kariams būti Lietuvoje“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Lietuva suteikia pavyzdinę priimančios šalies paramą, pavyzdines kareivines, pavyzdinės mokymosi sąlygos, poligono įranga. Ir Lietuva yra pasiruošusi išplėsti visą šitą infrastruktūrą, priimti dar daugiau Amerikos karių, nes tai yra naudinga abiems pusėms“, – pridūrė jis.
K. Budrys taip pat sako neišgirdęs jokių blogų žinių dėl tolimesnių Rusijos ketinimų.
„Neišgirdau jokių blogų ženklų ar klaidingų nuomonių dėl Rusijos ketinimų ir akivaizdu, kad mums reikės stiprių priemonių tam, kad įtvirtintume taikos susitarimus į ateitį“, – teigė K. Budrys.
Susitikimo metu taip pat buvo aptarta regiono bei energetinio saugumo situacija bei šalių atsparumas dezinformacijai bei kitoms Rusijos keliamoms grėsmėms.
„Pagrindinės žinios susijusio su saugumu: tai, ką Lietuva daro šiuo metu, investuodama į savo gynybą, plėsdama sav pajėgumus ir tokiu būdu užtikrindama ir prisidėdama prie NATO sienos su Rusija stiprinimo, kokius mes jau esame nuveikę darbus drauge su amerikiečiais ir ką ketiname padaryti“, – teigė užsienio reikalų ministras.
Daug dėmesio susitikimo metu buvo skirta ir paramos Ukrainai klausimui.
„Kalbėjome apie paramą Ukrainai, ką Lietuva daro iš savo pusės. Akcentavau mūsų duodamą kasmetinę paramą, taip pat paramą, kurią mes esame pasižadėję duoti po taikos susitarimo, taip pat mūsų svarstomą prisidėjimą prie misijos Ukrainoje per mokymus ir per ilgalaikį politinį įsipareigojimą“, – kalbėjo K. Budrys.
„Išgirdome iš sekretoriaus Rubio, kad jiems yra labai svarbu užtikrinti, kad taika būtų ilgalaikė ir kad taika būtų Ukrainai sąlyga plėtotis ekonomiškai, kurti ekonomiką“, – pridūrė jis.
Amerikiečiams jau kurį laiką kalbant apie galimas paliaubas, praėjusią savaitę Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir prezidentas Gitanas Nausėda užsiminė apie galimybę jų sudarymo atveju kartu su partneriais siųsti į Ukrainą taikdarius. Kiek karių Lietuva galėtų siųsti į šią šalį ir kokias funkcijas jie atliktų, ministrė kol kas neatskleidė. Savo ruožtu prezidentas praėjusią savaitę akcentavo, jog dislokuoti karines pajėgas turėtų sutarti visos vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ valstybės.