K. Krivickas knygoje atskleidė, kas sieja Lietuvos politikus ir mafiją
Vakar, rugsėjo 29-ąją dieną, didžiausiame Baltijos šalių knygyne „Pegasas“, Vilniuje įvyko pirmosios garsaus žurnalisto ir TV laidų vedėjo Kristupo Krivicko knygos „Lietuvos politikai ir mafija“ pristatymas visuomenei ir skaitytojams.
Vieni, šioje garsaus žurnalisto knygoje paminėti garsūs Lietuvos politikai, pasirodymo laukė su smalsiu nekantrumu, kiti su baime ir nerimu. Vos pasklidus žiniai, kad K.Krivickas rengiasi išleisti knygą „Lietuvos politikai ir mafija“ – kilo didžiulis susidomėjimas. Knygą žmonės ėmė aptarinėti jai dar net nepasirodžius. Kelios intriguojančios ištraukos ir nuotraukos buvo paskelbtos socialiniame tinkle „Facebook“ paties autoriaus paskyroje, apie ją buvo kalbama ir populiariausiose televizijos ir radijo laidose. Šiandien apie daugybės atgarsių jau sulaukusią knygą „Lietuvos politikai ir mafija“ išskirtiniame interviu kalbamės su jos autoriumi K.Krivicku.
Kaip ir kada kilo pirmoji mintis parašyti šią knygą?
„Lietuvos politikai ir mafija“ – pirmoji mano knyga. Darbas renkant medžiagą knygai prasidėjo prieš daugiau nei trejus metus, kuomet „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje buvo pradėtas rodyti kriminalinės dokumentikos laidų ciklas „Nusikaltimas ir bausmė“. Aš buvau to ciklo autorius, prodiuseris ir vedėjas. Ekranizavome didžiausią rezonansą Lietuvos visuomenėje sukėlusius nusikaltimus, atskleidėme jų iki šiol nutylėtas kriminalines paslaptis, intriguojančias tyrimo aplinkybės, kurios iki mūsų laidos eterio nebuvo žinomos išvis, arba buvo žinomos tik pareigūnams, tyrėjams ir patiems nusikaltėliams. Pradėjus kurti šį kriminalinės dokumentikos ciklą, tapo akivaizdu, kad kriminalinės istorijos, kuriose dalyvauja Lietuvos mafija ir jos vadeivos, yra labai glaudžiai susijusios ir su daugybe garsiausių šiandienos Lietuvos politikų. Tai buvo tikras netikėtumas. Paaiškėjo, kad kone kiekvienoje garsiausioje Lietuvos kriminalinėje istorijoje figūruoja ir dabartiniai žinomi Lietuvos politikai. Kilo idėja šią, mūsų žurnalistų surinktą, medžiagą apibendrinti ir pateikti skaitytojams.
Ką įdomaus, intriguojančio, išskirtinio skaitytojai ras šioje jūsų knygoje?
Į šią knygą sudėjome net dešimt garsiausių, mūsų žurnalistų komandos tyrimų, kurių dalis buvo parodyta ir televizijų laidose. Tai buvo kruopštus darbas, kuris truko beveik trejus metus. Žurnalistinių televizijos tyrimų ciklą į knygos puslapius perkėlėme taip, kad skaityti būtų žymiai įdomiau negu žiūrėti. Taip pat knygoje yra ir daugybė dar niekur nerodytos medžiagos – garsiausių bylų tyrimo užkulisiai ir intriguojančios kriminalinės paslaptis. Kai pradėjau rašyti, planavau, kad knyga bus iki 250 puslapių, tačiau galiausiai ji vos tilpo į 430 puslapių. Skaitytojai knygoje ras daugybę intriguojančios informacijos: išskirtinių interviu su garsiausiais nusikaltėliais ir aukščiausiais pareigūnais, autentiškus dokumentus, ypatingų liudytojų išpažintis, tyrėjų darytas nuotraukas, išskirtinius kadrus iš garsiausių nusikaltimų vietų, kurių iki šiol niekas niekada neskelbė viešai.
Kas tie garsūs Lietuvos politikai, kurie aprašomi šioje jūsų knygoje?
Knygoje yra paminėti 3 buvę prezidentai, 3 buvę ministrai pirmininkai, 3 buvę Seimo pirmininkai, 14 Seimo narių, miestų ir rajonų merai. Knygoje jie padalinti į dvi kategorijas: tie, kurie kariavo prieš mafiją ir tyrė jos nusikaltimus, ir tie, kurie patys atsidūrė kitoje barikadų pusėje – įvykdė nusikaltimus ir tapo nuteistaisiais.
Gal galite paminėti konkrečias pavardes?
Žinoma. Štai pavyzdžiui Klaipėdos mafijos bosas, Sigitas Gaidjurgis, kalbėdamas apie metalo kontrabandą Klaipėdos uoste įvardijo buvusią Lietuvos ministrę pirmininkę K.Prunskienę, o kalbėdamas su juo generalinės prokuratūros prokuroras A.Kliunka mafijozui paminėjo buvusį Seimo narį, žinomą verslininką Antaną Bosą. Kai gavome įrašą, kuriame tokiame prieštaringame kontekste buvo paminėta jo pavardė, A.Bosas sutiko mums duoti išskirtinį interviu, kuriame jis paaiškino visas aplinkybes ir atskleidė ką jis galvoja apie iki gyvos galvos nuteistą buvusį Klaipėdos mafijos bosą.
O kokiame kontekste knygoje yra paminėti net trys Lietuvos prezidentai?
Taip iš tiesų knygoje yra minimi Algirdas Brazauskas, Valdas Adamkus, Rolandas Paksas. A.Brazauskas atsitiktinai tapo vienu iš pagrindinių tyrėjų kunigo R.Mikutavičiaus nužudymo byloje, nes taip likimas lėmė, kad ordinas, kurį jis įteikė R. Mikutavičiui po kunigo nužudymo buvo parduodamas sendaikčių turguje. Informaciją apie tai gavo saugumo departamentas. Tai buvo siūlo galas, kuris padėjo atskleisti kunigo nužudymą ir milijonų eurų vertos meno kolekcijos pagrobimą.
Prezidentas V.Adamkus taip pat buvo paminėtas šioje istorijoje. Tuomet bylos tyrimą kontroliavo VSD. Gavę informacijos, kad kunigo kūnas galėjo būti palaidotas neatpažintame kape saugumiečiai pradėjo ekshumaciją. Iškasė vieną kapą, antrą, trečią – kunigo palaikų nėra. Negalima gi perkasti visų kapinių – kils skandalas. Operacijai vadovavęs saugumietis susiekė su VSD direktoriumi M.Laurinkumi. Šis pasakė, kad paskambins prezidentui V.Adamkui pasitarti. Po kiek laiko jis perskambino kapinėse nurodymo laukiantiems pareigūnams ir pasakė, kad prezidentas liepė kasinėti toliau, nors iš tiesų to pokalbio su V. Adamkumi nebuvo. VSD direktorius visą atsakomybę prisiėmė sau. Ir jis buvo teisus. Pareigūnai aptiko kunigo palaikus.
Knygoje publikuojama ir nušalintojo prezidento R.Pakso nuotrauka, kurioje jis pozuoja su šiuo metu besislapstančiu itin pavojingu nusikaltėliu, už dviejų žmonių nužudymą nuteistu partiečiu Algirdu Geležiumi. Tuo metu Geležius buvo garsus rajono politikas, Pakso partijos narys, išrinktas į rajono tarybą.
Ar jums pačiam yra tekę stoti tiesioginę į akistatą su nusikaltėliais?
Taip. Knygoje yra labai įdomus Vlado Belecko laiškas, kurį jis parašė man iš Lukiškių. Jis pakvietė mane atvykti ir išklausyti, kaip jis teigia, „visos teisybės“ apie jo padarytą nusikaltimą. Interviu truko kelis kartus po kelias valandas, jis atskleidė labai daug unikalių aplinkybių. Pavyzdžiui jis tvirtina, kad kunigas R. Mikutavičius turėjo slaptą sąskaitą Šveicarijos banke, kurioje buvo 2,5 mln. dolerių. Anot V.Belecko, tyrimo eigoje taip niekas ir neatsakė, kur dingo šie pinigai. Taip pat jis atskleidė kad, jo manymu, nužudyto kunigo meno kolekcija, kurią jis pagrobė buvo verta apie 50 mln. dolerių.
Ar V.Beleckas vienintelis garsus nusikaltėlis norėjęs su jumis pasikalbėti?
Kai jau beveik baigiau rengti knygą spausdinimui, prieš gerą mėnesį, į mane socialiniame tinkle „Facebook“ kreipėsi asmuo pasivadinęs Romu Zamolskiu. Bet juk šis, bene garsiausias žudikas, buvo sulaikytas Rusijoje ir turėtų sėdėti kalėjime! Nejaugi jis kameroje turi galimybę naudotis internetu? O gal tai tiesiog provokacija, ir jo vardu prisistatė kitas asmuo? Parašiau atsakymą, kad kaip tik šiuo metu baigiu rašyti knygą, kuriame visas skyrius yra ir apie jo nusikaltimus. Ir tuomet kai gavau atsakymą paaiškėjo, kad laiškus jo vardu rašo jo žmona. Toje paskyroje radau daugybę nuotraukų iš jo gyvenimo Rusijoje: su namais, vaikais, šeima. Visas jo slapstymosi dešimtmetis kaip ant delno. Į knygą spėjau įtraukti nemažai tų unikalių nuotraukų. Beje, sužinojusi, kad rašau knygą ir apie jos vyro nusikaltimus, jo žmona pranešė, kad R. Zamolskį Rusijos kalėjime, neva kankina ir jis nori grįžti kalėti į Lietuvą.
Kokių dar intriguojančių kriminalinių paslapčių yra atskleista jūsų knygoje?
Vienas skyrius vadinasi „Ar iš tiesų V.Uspaskichas yra Rusijos agentas?“.Būtent taip mūsų žurnalistams tvirtino buvęs Seimo pirmininkas V.Muntianas.O Seimo narys, žurnalistas V.Matulevičius teigė, kad V.Uspaskichui pirmus didelius pinigus uždirbti padėjo Rusijos specialiosios tarnybos. Beje, V.Uspaskichas sutiko duoti mums išskirtinį interviu, bet labai susierzino išgirdęs itin aštrius žurnalisto Tomo Grainio klausimus. Knygoje yra ir pakankamai pikantiškų dalykų, kurie yra svarbūs žmonėms, nes tuomet V.Uspaskichas buvo aukštas pareigas užimanintis politikas. Aprašomas jo pomėgis svetimoms moterims, apie simpatiją aštuoniolikmetei žinomai dainininkei, taip pat savo padejėjoms. Yra pateikiamos netgi pokalbių su gražuolėmis išklotinės. Taip pat aprašoma juodosios buhalterijos byla, jos užkulisiai. Skyrius yra gausiai iliustruotas nuotraukomis, paremtas slapto informatoriaus pasakojimu ir mūsų žurnalistų tyrimais.
Taip pat visas skyrius yra skiriamas ir mafijos boso „karjerą“ Lukiškėse tęsiančiam Henrikui Daktarui, Kauno mafijai. Kalbinami buvę komisarai, buvę politikai, kurie tyrė Daktarų mafijos garsiausius nusikaltimus. Jie atskleidžia H. Daktaro sulaikymo Bulgarijoje, pargabenimo aplinkybes. Apie tai pasakoja jį lydėję, saugoję žmonės. Aprašyta Daktarų mafijos istorijos pabaiga, nes jis dabar yra įkalintas iki gyvos galvos.
Taip pat visa Lietuva atsimena Svainijos istoriją, kuomet buvo iššaudyta kone visa Tulpinių gauja. Rimantas Okuličius išpradžių tapo herojumi, paskui buvo vertinamas prieštaringai. Mes atlikome tikslią situacijos rekonstrukciją, apklausėme pareigūnus. Šis nusikaltimas knygoje pateikiamas, kaip prieštaringas, iki galo neatskleistas. Pavyko susitikti ir po daugybės metų tylos pakalbinti ir patį R.Okuličių.
Akivaizdu, kad šioje knygoje atskleista daug dalykų, kurie galėjo suerzinti įtakingus politikus ir nusikaltėlius. Ar nesusidūrėte su jokiomis kliūtimis rašydamas šitą knygą?
Rengdamas šitą knygą aš susidūriau su pakankamai dideliu spaudimu. Per įvairius tarpininkus užuominomis buvo bandoma pasakyti, kad nevertėtų kai ko rodyti ir viešinti. Tačiau mano ryžto išleisti šią knygą tai nesumažino. Atvirkščiai – tik dar labiau įkvėpė.
Šioje knygoje pakalbinti kone visi aukščiausi šalies teisėsaugos pareigūnai? Ar nebuvo sunku juos prakalbinti?
Iš tiesų knygoje apie savo tirtų bylų užkulisius kalba buvę Policijos departamento vadovai, Kriminalinės policijos, Valstybės saugumo departamento, Generalinės prokuratūros pareigūnai. Daugelis šių žmonių jau nebedirba sistemoje. Todėl jų pasakojimai buvo išsamesni, atviresni, atskleidžiantys garsiausių nusikaltimų tyrimų aplinkybes, kurios iki šiol niekam nebuvo žinomos.
Ką dar norėtumėte pasakyti būsimiems knygos skaitytojams?
Knygos „Lietuvos politikai ir mafija“ kelias iki skaitytojų buvo labai ilgas, tačiau būtent todėl ši knyga yra tokia vertinga. Tai yra tarsi Lietuvos kovos su mafija enciklopedija. Čia atskleidžiamos kriminalinės paslaptys – tikros, o veikėjai – labai garsūs ir įtakingi. Tai pirmoji tokia knyga, kurioje aprašoma kaip, kada ir kokios gyvenimo aplinkybės susiejo Lietuvos mafiją ir politikus. Mano kuriamos kriminalinės laidos visuomet būdavo pačios žiūrimiausios, todėl tikiuosi, kad ir ši knyga bus skaitoma ir populiari. Taip pat noriu padėkoti kolegoms žurnalistams su kuriais dirbome kartu: Juozui Liesiui, Tomui Grainiui, Vestai Grainienei, Editai Vitei. Esu dėkingas visai komandai. Nepabūgę nieko, nei įtakingų verslininkų nei baisiausių mafijozų, mes užduodavom nepatogiausius klausimus ir gaudavom tiesą atskleidžiančius atsakymus.
Šią intriguojančią, gausiai iliustruotą žurnalistinių K.Krivicko tyrimų knygą „Lietuvos politikai ir mafija“ skaitytojai nuo vakar jau gali įsigyti knygynų tinkle „Pegasas“ visoje Lietuvoje.
Komentavimas išjungtas.
P.Krivickai, o kodel nieko nerasot apie Garliavos ivykius? Juk tai-rezonansine byla. Is pradziu ja tyret vienaip, o paskui apsivertet kitu kampu. Ar ne geda isverst skura? Is tikruju, tai labai neteisingai rasot apie Geleziu. Neisigilinot gerai, nepasikalbejot su kita puse, o vien tik su nuzudytuju. Labai daug netiesos. O apie politikus, konkreciai, nieko nematau.