Ką baigėte, Ponas Prezidente?
Klausimas, kokius mokslus reikia baigti, norint iškovoti prezidento postą ar sėkmingai valdyti valstybę, kyla ne taip jau retai. Suprantama, nėra universiteto, suteikiančio prezidento ar bent ministro kvalifikacijas, tačiau, sakoma, netiesa, jog ir melžėja gali valdyti valstybę, jog ir Nežiniukas gali vairuoti automobilį. Reikia išmanyti, o to išmanymo tenka pasimokyti.
Tiesa visai banali – mus valdo daugiausia teisininkai, politikos mokslų absolventai ir ekonomistai (kai kurie iš jų de facto, verslininkai), šiek tiek rečiau – kariškiai, mokslininkai ar menininkai, visi išvardintieji vadovauja apie pusei pasaulio šalių, tad ir mūsų rinkėjai, mąstantys, kad valstybę valdyti geriausiai gali išmanantys teisę ar ekonomikos dėsnius, yra kažkur visai netoli pasaulinio standarto.
Tačiau gal mes klystame, gal visa bėda ir yra tame, kad mus valdo teisininkai ir ekonomistai, gal dėl jų dogmatinio mąstymo ir kyla visos pasaulio bėdos? Pastaruoju metu rinkėjai balsuoja už aktorius, dainininkus, darbininkus, gėlių augintojus – gal būt čia ir slypi permainų lūkesčiai?
Didžiausia maištininkai buvo arba mažamoksliai arba kokių nors netradicinių mokslų atstovai. Pirmasis JAV prezidentas nebaigė mokyklos, nes po tėvo mirties namuose reikėjo darbininko, o ne gimnazisto, Sovietų imperiją sėkmingai griovė toks muzikas…
„Didžiųjų“ pasaulyje kol kas nieko naujo. Prie JAV vairo verslininkas, Rusiją valdo juristas (bent jau taip save vadina), ekonomistai, teisininkai vadybininkai „vairuoja“ Ispaniją, Prancūziją, Italiją, Lenkiją, Ukrainą (vis dar), Skandinavijos šalis. Ir Lietuvą taip pat. Kiek įdomiau – Kanadoje, kurios premjeras – edukologas (sakykime, mokytojas), Vokietijos (vis dar) premjerė – chemikė. Chemikas, pasirodo, besąs ir Kinijos vadovas. Brexito rūpestis, slegia pečius moters, kurios pirminė specialybė – geografija. Britų moterys-politikės nėra dogmatikės, Šviesios atminties Margaret irgi buvo… chemikė.
Žmonės galvoja (ir ne veltui), kad gamtamokslininkai yra protingi. Latvijos vadovas yra biologas, Rumunijos – fizikas, Myanmaro – geologas, chemiką turime Tanzanijoje, matematiką – Centrinės Afrikos Respublikoje, Airijoje ir Urugvajuje – mediką. Paragvajaus vadovas yra Aeronautikos specialistas.
Turime, ne taip jau mažai istorikų, turime krikščionybės ir islamo teologų. Tai irgi mokslai. Turime architektų, prekybininkų, kalnakasių – tai mokslo ir praktikos harmonijos simboliai. Bene didžiausia šalies vadovo egzotika yra visai netoli mūsų. Švedijos premjeras pagal savo pirmą specialybę – suvirintojas. Gal ne toks jau eilinis, nes buvęs ir metalistų profsąjungos aktyvistas.
Vis dažniau atrodo, kad svarbu aukštojo mokslo diplomas, o ne specialybę, nes politiko specialybės vis dar nėra, nors alga už politikavimą mokama nuo neatmenamų laikų. Tai gal nežinome, ką darome? Venesuelos ir Bolivijos vadovai aukštojo mokslo diplomų neturi. Ir nieko tokio.
Šis straipsnis nėra kokia nors rinkimų agitacija, tačiau… ar žinote bent, kokius mokslus krimto jūsų mylimi kandidatai. Pasidomėkite.
