Ką daryti, jei vieną rytą atsibudęs jaučiate, kad nosis užgulta, akys ašaroja, o gerklę peršti? Kaip atskirti – peršalote ar jau susirgote gripu?

Atšalus orams, padažnėja sergamumas peršalimo ligomis ir gripu. Peršalimo ligų priežastis dažniausiai būna virusai, kurių yra daugybė, todėl ir simptomai gali būti įvairūs. Tačiau trys pagrindiniai peršalimo simptomai žinomi visiems – tai karščiavimas, sloga ir kosulys. Ką daryti, jei vieną rytą atsibudęs jaučiate, kad nosis užgulta, akys ašaroja, o gerklę peršti? Kaip atskirti – peršalote ar jau susirgote gripu?

Klastingi virusai

Tiek peršalimas, tiek gripas – tai ligos, kurias sukelia virusai. Tiesa, tie virusai yra skirtingi: peršalimą sukelia vieni virusai, o gripą – gripo virusai, kurie nuolat mutuoja, todėl kiekvieno sezono metu cirkuliuoja vis nauja gripo viruso atmaina. O simptomai, kurie pasireiškia pasigavus gripo ar peršalimo virusą, panašūs. Tai padidėjusi kūno temperatūra, sloga, kosulys, gerklės, raumenų skausmai, kt.

Gripas ar peršalimas?

Jeigu simptomai panašūs, kaip tuomet suprasti – susirgote gripu ar peršalote? Pagrindinis skirtumas tarp gripo ir peršalimo tas, kad gripui būdinga staigi ligos pradžia.

Staigiai pakyla temperatūra, kuri būna gana aukšta (iki 40°C), vargina šaltkrėtis. Žmogus skundžiasi labai bloga savijauta, sako, jog jį liga prie žemės lenkia. Gali skaudėti gerklę, pasireikšti kosulys, tačiau slogos pirmosiomis gripo dienomis dažniausiai nebūna. O peršalimo atveju liga dažniausiai taip sparčiai nesivysto, temperatūra nebūna labai aukšta, užtat nuo pat pirmųjų dienų kamuoja sloga. Raumenų, ypač pečių srities, sąnarių, akių obuolių skausmai taip pat dažniau vargina sergant gripu. Kita vertus,  labai sunkaus peršalimo atveju simptomai gali būti tokie pat stiprūs, kaip ir sergant gripu.

Kaip sumažinti gripo ar peršalimo riziką?

Tiek gripas, tiek peršalimas – užkrečiamosios ligos, kurios plinta oro – lašeliniu būdu. Todėl, nenorėdami susirgti:

• turėtume vengti kontaktų su sergančiaisiais,
• gripo epidemijos metu – nesilankyti masinio susibūrimo vietose,
• paisyti elementarių higienos priemonių – grįžus iš lauko plauti rankas;
• svarbu yra vėdinti patalpas. Daugelio būstai, ypač gyvenančių daugiabučiuose, neturi tinkamos ventiliacijos, šildymo sezono metu oras juose būna itin sausas, o taupydami šilumą žmonės neretai visiškai nevėdina kambarių. Išdžiūvusios kvėpavimo takų (nosies, gerklės, bronchų) gleivinės – palanki terpė virusams patekti, „nusėsti“ ir daugintis.
• rekomenduoja du kartus per dieną vėdinti patalpas. Ypač tai aktualu daryti prieš miegą (bent 10 min.). Taip ne tik virusus kartu su bakterijomis „išvėdinsime“, bet ir apsisaugosime nuo jų sukeliamų ligų.
• patikimiausia apsauga nuo gripo yra skiepai. Ypač rizikos grupės žmonėms, t.y. sergantiems kvėpavimo takų, širdies ar kitomis lėtinėmis ligomis, taip pat vyresnius kaip 60 m. asmenims.

Žinoma, kad virusai labiau kimba prie nusilpusio organizmo. Todėl grūdinimasis taip pat didina tikimybę rečiau sirgti. Apsipylimas šaltu vandeniu, pakankamas buvimas gryname ore, mankšta – tai visiems žinomos, tačiau nelabai populiarios priemonės. Ypač svarbu grūdinti vaikus, kurie ypač imlūs šioms ligoms.

O jei jau susirgome…

Gydymas apima simptomų malšinimą, o susidoroti su liga turi pats organizmas.  Patariama vartoti daug skysčių, daryti karštas kojų voneles (įberiant druskų, garstyčių, kt.). Daug gerti tai nereiškia, kad reikia vienu mauku išgerti pusę litro. Svarbu gerti po nedaug, bet nuolat.

Kodėl skysčiai tokie svarbūs sergant peršalimo ligomis?

Būdami sveiki vien miegodami išprakaituojame apie litrą skysčių. Suprantama, kad net nedidelis temperatūros pakilimas suaktyvina skysčių netekimą. Be to, gerdami skysčių pageriname atsikosėjimą, suskystėja nosies sekretas, greičiau praeina kosulys, sloga.

Ar vartoti karščiavimą mažinančių vaistų?

„Pakilusi temperatūra – tai apsauginė organizmo reakcija į ligą. Ji pagreitina medžiagų apykaitą, todėl organizmas geriau kovoja su gripo ar peršalimo virusais. Todėl, jei temperatūra nėra aukštesnė kaip 38°C, gydytojai jos „mušti“ nerekomenduoja. Tiesa, jeigu žmogus sunkiai pakelia net ir nedidelį temperatūros padidėjimą, ją reikia mažinti.

Ko negalima daryti sergant peršalimo ligomis ar gripu?

 Vis dar yra manančių, kad pasveikti nuo peršalimo gali padėti nedidelė alkoholio dozė: išgersiu, išprakaituosiu ir būsiu sveikas. Tai klaidingas ir žalingas požiūris, nes alkoholis ne tik nepadės, priešingai, sunkins sveikimą, nes jo sudėtyje esančios medžiagos silpnina organizmo kovą su virusais.Kita didelė klaida – antibiotikų vartojimas. Primename, kad peršalimo ligų ir gripo sukėlėjai yra virusai, kurių antibiotikai neveikia. Antibiotikais gali būti gydomos šių ligų komplikacijos. Kiekviena liga, jeigu ji nėra tinkamai ir laiku gydoma, gali sukelti rimtų komplikacijų. Ypač pavojingas atsainus požiūris į gripą. Didžiausia gripo grėsmė – sunkios komplikacijos, t.y. plaučių, smegenų uždegimas, bendras organizmo apsinuodijimas. Ypač pavojinga žaibinė gripo forma, prieš kurią medikai dažnai būna bejėgiai ir kuri gali pasiglemžti žmogų per porą valandų.

Peršalimo ligų komplikacijos taip pat gali būti sunkios – tai ausų uždegimas, tracheobronchitas, kuris pasireiškia sunkiu sausu krūtinę draskančiu kosuliu, kt.