Ką darytų lietuviai, laimėję 1000 eurų?

Lietuviams finansai asocijuojasi su saugumu, tačiau ar žmogus gali jaustis saugiai gyvendamas nuo atlyginimo iki atlyginimo? Kone kiekvienas svajoja apie finansinę laisvę, tačiau šiandien dauguma Lietuvos gyventojų nuo jos dar labai toli. Finansiškai nesuvaržytas žmogus, laimėjęs 1 000 eurų, išpildytų savo svajones, išleistų pramogoms, tačiau dauguma mūsų tautiečių – neišlaidautų ir laimėtus pinigus skirtų būtiniausioms reikmėms.

Tai paaiškėjo apžvelgus tarpinius kompanijos „Provident Finansai“ ir Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso įgyvendinamos finansinio raštingumo programos „Šeimos finansų akademija“ testo rezultatus, kuriuose gyventojai vertino savo finansinę elgseną. Jie parodė, kad 33 proc. respondentų netikėtai laimėtą pinigų sumą skirtų būtiniausioms išlaidoms, išsvajotą pirkinį įsigytų tik šiek tiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) respondentų, o vos 2 proc. testą pildžiusių žmonių už šiuos pinigus leistų sau papramogauti.

Vertinant gyventojų asmeninio biudžeto planavimo įgūdžius, paaiškėjo, kad beveik trečdalis apklaustųjų (29 proc.) gavę atlyginimą, susiplanuoja mėnesio išlaidas. Siekdami savo užsibrėžtų finansinių tikslų, du trečdaliai respondentų (63 proc.) susidaro taupymo planą, o 17 proc. ieško papildomo darbo. Norėdami sutaupyti, beveik ketvirtadalis apklaustųjų atsisakytų nebūtinų išlaidų, penktadalis – gerai apsvarstytų planuojamus pirkinius ir panaši dalis jų susidėliotų finansinį mėnesio planą.

Peržvelgus respondentų atsakymus paaiškėjo, jog net trečdalis (32 proc.) atsakiusiųjų gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, o ketvirtadalis – visiškai neturi santaupų. Kas mėnesį taupymui atsidėti nepavyksta net 23 proc. lietuvių, o 40 proc. santaupas papildo iki 10 proc. savo algos.

Pasak šią edukacinę finansinio raštingumo programą inicijavusios kompanijos „Provident Finansai“ korporatyvinių reikalų departamento vadovės Lauros Ligutės, programa siekiama paskatinti žmones susimąstyti apie kasdienius savo finansus, o testas, kuriuo siekiama įvertinti finansinę elgseną,   padeda nustatyti sritis, kuriose dar reikėtų pasitempti valdant savo šeimos biudžetą. Atsižvelgiant į testo rezultatus, dalyviams taip rekomenduojama metodinė medžiaga.

„Finansinės elgsenos testo rezultatai rodo, kad žmonės stengiasi elgtis atsakingai – nemaža dalis  planuoja šeimos biudžetą, stengiasi atsidėti dalį lėšų taupymui. Šios priemonės, o taip pat išlaidų kontrolė, turėtų padėti žmonėms geriau valdyti savo kasdienius finansus“, – sako L.Ligutė.

Kaip teigia programos mokomąją medžiagą parengusi Mykolo Romerio universiteto lektorė, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso vadovė dr. Eglė Kybartienė, asmeninį biudžetą vertėtų susidėlioti taip, jog pinigų užtektų ne tik būtiniausioms išlaidoms ar taupymui. Jų turėtų pakakti ir svajonių įgyvendinimui. Deja, lietuviai linkę save varžyti – gavę algą, išsvajotą daiktą įsigytų tik 1 proc. respondentų.

„Dažniausiai save riboja tie, kurie jaučiasi nesaugiai, o saugumo jausmą ir finansinę laisvę sukuria būtent santaupos. Jei pastarųjų yra pakankamai, tuomet žmogus jau gali skirti lėšų savo svajonių įgyvendinimui. Norint jaustis užtikrintai, rekomenduojama susitaupyti sumą, kurios pakaktų 3–6 mėnesiams pragyventi ir būtiniausioms išlaidoms padengti. Tik pradėjus taupyti, vertėtų kuo skubiau sukaupti bent 300 eurų“, – sako E.Kybartienė.