Ką reikia žinoti, jei jūsų vaikas liudys teisme?

Girto senelio prie suolo pririšti ir mušti vaikai ar šulinyje nuskandinti kūdikiai – tik šiurpi smurto prieš vaikus ledkalnio viršūnė. Vaikų teisių apsaugos skyrių duomenimis, vien per praėjusius metus nuo smurto nukentėjo 1578 vaikai, dažnas jų – ne vieną kartą. Tai daugiau nei 4 vaikai per dieną arba visa mokyklos klasė per savaitę. Šis skaičius dar labiau išauga kalbant apie nuo nusikalstamų veikų nukentėjusius nepilnamečius – tokių vaikų 2015 m. užregistruota per du tūkstančius.

Nors teismą pasiekia nedidelis procentas tokio pobūdžio bylų, vaiko liudytojo parodymai gali ne tik pagelbėti ikiteisminiame tyrime, bet ir pakreipti bylą visiškai kita linkme. Neretai vaikas – vienintelis liudytojas byloje. Pasak specialistų, net ir labai jauno amžiaus vaikai gali tiksliai ir konkrečiai papasakoti įvykių eigą – svarbiausia juos tinkamai apklausti ir parengti apklausai.

Vaikas – ypatingas liudytojas

Ketvirtadienį Panevėžio apskrities Vyriausiajame policijos komisariate vykusio seminaro-diskusijos „Šiuolaikinės nepilnamečių justicijos problemos“ metu pristatyta iniciatyva „Požiūris į vaiką liudytoją – mūsų apsisprendimo reikalas“, siekianti stiprinti institucijų, dirbančių su vaikais – nusikaltimų aukomis ir liudytojais – bendradarbiavimą, taip didinant vaikų liudytojų apklausų efektyvumą ir nusikaltimų išaiškinimo lygį.

Pasak projekto iniciatoriaus, Paramos vaikams centro, direktorės Aušros Kurienės, apklausa vaikams sukelia nemažai streso, todėl  su vaikais dirbančių institucijų ir tėvų ar globėjų bendradarbiavimas būtinas. „Tik nuo mūsų priklauso, ar vaiko parodymai bus patikimi. Todėl su apklausos procesu vaikus reikėtų supažindinti iš anksto – žinodami, kas laukia, vaikai bus ramesni, labiau pasitikės savimi. Čia itin svarbus ir teisėsaugos institucijų vaidmuo – tinkamai įrengta apklausos patalpa, tinkamai suformuluoti klausimai ir pagarbus elgesys su vaiku gali nulemti, kaip sklandžiai vyks ikiteisminio tyrimo procesas. Šia iniciatyva siekiame atkreipti visų susijusių asmenų dėmesį į vaiką, kuriam teks duoti parodymus. Tai mūsų visų reikalas“, – tvirtina A. Kurienė.

Kiekvienas liudijimas – unikalus

Iniciatyvos partneriai – Generalinė prokuratūra, Nacionalinė teismų administracija, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga ir Vidaus reikalų ministerija – tiki, kad bendras visų institucijų darbas duos rezultatų. „Tinkamai išgirstas vaiko žodis, pagalba jam apsaugant nuo dar didesnių išgyvenimų yra prokurorų siekis. Tik sutelktomis visų institucijų pastangomis ir bendradarbiavimu padėsime vaikams apklausos procese,“ – teigia generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Jam pritaria ir teismų administracijos direktorė Reda Molienė: „Tik nuo mūsų visų požiūrio į vaikus, nuo noro jiems padėti ir supratimo priklauso, kaip vaikas ar jaunuolis jausis teismo procese bei kaip ši patirtis paveiks tolimesnį jo asmenybės formavimąsi. Per pirmąjį šių metų pusmetį teismų psichologai padėjo apklausti beveik 100 nepilnamečių – kiekvienas atvejis buvo kitoks, individualus, kiekvieno vaiko išgyvenimai skirtingi. Jei specialistas tai supranta, ikiteisminio tyrimo procesas tampa kur kas sklandesnis.“

Kaip paruošti vaiką apklausai?

Specialistai vieningai sutaria, kad prieš apklausą svarbiausia su vaiku apie ją pasikalbėti – išklausyti jo baimes, jį nuraminti ir papasakoti, kas vyks apklausos metu: ką jis turės papasakoti, kas jį lydės ir apklaus, kur ir kada vyks apklausa. Leiskite vaikui kalbėti savais žodžiais, netaisykite jo – eidamas į apklausą vaikas turi pasitikėti savimi ir atvirai papasakoti, kas nutiko. Jūs taip pat turite teisę prašyti, kad apklausoje dalyvautų psichologas ar vaiko teisių apsaugos specialistas – suprasdamas vaiko kalbą jis padės tiek jam, tiek pareigūnui suprasti vienas kitą ir užtikrins gerą vaiko psichologinę savijautą viso apklausos proceso metu.