Ką reiktų žinoti planuojant atostogas svetur?

Vasara – atostogų ir kelionių metas, tačiau keliautojus neretai lydi nematomi pavojai (virusai ir bakterijos), kurie gali tūnoti bet kur – vandenyje, žemėje, ore, maiste. Jie gali susargdinti žmogų hepatitu A, vidurių šiltine, leptospiroze, meningitu, gripu ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis. Daug žalos gali pridaryti ir įvairūs vabzdžiai. Jiems įkandus, į žmogaus organizmą gali pakliūti maliarijos, geltonojo drugio, leišmaniozės, Denge karštligės ir kiti sukėlėjai.

Pernai Kauno apskrityje užregistruoti 59 įvežtinių infekcijų atvejai, per penkis š. m. mėnesius – 15. Daugumą šių susirgimų sudarė viduriavimai (pernai – 45 atv., šiemet – 12 atv.). Taip pat registruota ir iš svetur parsivežtų kraujasiurbių platinamų ligų: pernai registruoti 5 Laimo ligos atvejai, 2 – Denge karštligės, 1 – erkinio encefalito atvejis, šiemet registruoti – 3 maliarijos atvejai (iš kurių – vienas mirties).

2014 m. nustatyti pavieniai įvežtiniai amebiazės, leptospirozės, legioneliozės, virusinio hepatito B atvejai. Daugiausia ūmių žarnyno ligų 014 m. buvo „importuota“ iš Turkijos – 8 atvejai, šiais metais net 5 atvejai „atkeliavo“ iš Egipto. Kraujasiurbių platinamas ligas (Denge karštligė, maliarija) Kauno apskrities gyventojai įvežė iš Nigerijos, Gvinėjos, Dominykos Respublikos, Laimo ligą, erkinį enceflitą – Austrijos, Vokietijos, Latvijos, Kroatijos, Ispanijos, o hepatitą B – Filipinų.

Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė ragina atsakingai ruoštis kiekvienai kelionei, ypač planuojant keliauti į besivystančias ar egzotines šalis.

Keliautojų ligų profilaktikai – skiepai

Kiekvienais metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) parengia keliautojų į visas pasaulio šalis skiepijimo rekomendacijas. Rekomendacijų tikslas – apsaugoti keliautojus nuo užkrečiamųjų ligų, užkirsti kelią ligų plitimui tarp šalių. Yra privalomasis skiepijimas, reikalingas įvažiuoti į kai kurias šalis ir PSO rekomenduojamas skiepijimas, priklausomas nuo aplinkybių.

Tam, kad pasiskiepijus organizme susidarytų patikima apsauga, reikia laiko, todėl tolimoms kelionėms būtina ruoštis iš anksto – reikia apsilankyti pas gydytoją likus ne mažiau 4-6 savaitėms iki išvykimo. Įvertinęs kiekvieno keliautojo individualią riziką, gydytojas nustato, kokie skiepai ar kitos profilaktinės priemonės reikalingos ir rekomenduoja apsaugos priemones ligoms išvengti. Skiepai parenkami kiekvienam keliautojui individualiai.

Jei kartu keliauja vaikai, reikėtų įsitikinti, ar vaikas paskiepytas pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Visi atlikti skiepijimai turėtų būti įrašyti Tarptautiniame skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjime.

Nuo kokių ligų dažniausiai tenka skiepytis keliautojams?

Dažniausiai keliautojai skiepijami nuo difterijos, stabligės, kokliušo, hepatitų A ir B, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, tymų, epideminio parotito ir raudonukės, pneumokokinės infekcijos, poliomielito, vėjaraupių, erkinio encefalito. Nuo geltonojo drugio pasiskiepyti turėtų visi norintieji keliauti į kai kurias Afrikos ar Centrinės bei Pietų amerikos šalis, o nuo meningokokinės infekcijos ir poliomielito – į Meką (Saudo Arabija) – šie skiepai yra privalomi.

Maliarijos profilaktikai – priešmaliariniai vaistai

Atskirai verta paminėti ir maliariją, kurią platina uodai. Maliarija daugiausiau paplitusi Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos valstybėse. Šia liga galima užsikrėsti 100 šalių, o 90 proc. tropinės maliarijos atvejų užsikrečia Afrikoje. Nuo šios ligos apsaugo priešmaliariniai vaistai, vakcinos nėra.