Ką vertėtų žinoti apie priemones vabzdžiams atbaidyti?

Šiltuoju metų sezonu žmonės tampa uodų, mašalų ar erkių maisto šaltiniu. Norint išvengti šių gyvių įkandimo ir galimų sunkių to pasekmių, naudojamos priemonės, atbaidančios vabzdžius, kurios kitaip vadinamos repelentais. Repelentai yra biocidiniai produktai, kurių tiekimas rinkai ir naudojimas yra reglamentuojamas teisės aktų tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau – NVSC Vilniaus departamentas) primena, kad biocidinis produktas, prieš tiekiant rinkai ir naudojant, pirmiausiai turi būti autorizuotas. Produktą galima įteisinti, jei jo efektyvumas yra moksliškai įrodytas ir tinkamas naudojimas nesukelia žmogaus sveikatai ar gamtai žalingo poveikio. Tik turint tokius duomenis, galima spręsti apie biocidinio produkto veiksmingumą ir saugą.

NVSC Vilniaus departamentas įspėja vartotojus, kad prieš įsigyjant repelentą, kaip ir bet kurį kitą biocidinį produktą, vertėtų įsitikinti, ar šis yra legalus, t. y. autorizuotas. Etiketėje turi būti įrašytas autorizacijos liudijimo numeris. Jei numerio nėra, galima daryti išvadą, kad prekiaujama nelegaliu biocidiniu gaminiu. Esant abejonėms dėl repelentų ar kitų biocidinių produktų saugumo, rekomenduojame pasitikrinti ar šie yra įtraukti į Lietuvoje autorizuotų biocidinių produktų duomenų bazę adresu https://biocidai.nvsc.lt/.

Vabzdžius atbaidančios priemonės yra įvairios. Tai gali būti tepalai, kremai, purškiamos priemonės, pieštukai arba garuojantys prietaisai, efektyviausiai veikiantys nuo 15 minučių iki 10 valandų (dažniausiai 4-6 valandas).

Atkreiptinas dėmesys, kad ne visi repelentai naudojami vienodai. Vieni jų naudojami (purškiami, tepami) ant žmogaus odos, kiti – tik ant rūbų ar patalpų viduje, o jų efektyvumas ir veikimo trukmė priklauso nuo repelento rūšies, naudojimo būdo, aplinkos sąlygų (temperatūros, drėgmės, vėjo), vabzdžių jautrumo repelentui. Visais atvejais renkantis šias priemones reikia atidžiai perskaityti gamintojo nurodytą informaciją bei laikytis nurodymų.

Kas įeina į repelentų sudėtį?

Repelentams atbaidančių savybių suteikia į juos įeinančios veikliosios medžiagos. Lietuvoje autorizuotų tokių produktų sudėtyje gali būti citridiolio, geraniolio, levandų aliejaus, ikaridino, IR3535 ir DEET.

Repelentuose esantis chemikalas N, N-dietil-m-toluamidas, arba DEET, vis dar kelia daug diskusijų. Šis repelentas buvo sukurtas Amerikos kariškiams kaip priemonė Vietnamo džiunglių vabzdžius atbaidyti ir taip išvengti jų platinamų ligų. Europos Komisijos Direktyva  2010/51/ES  m. DEET yra  įtrauktas į biocidiniuose produktuose leistinų naudoti veikliųjų medžiagų sąrašą. Tačiau ta pati Direktyva numato ir tam tikras šios veikliosios medžiagos naudojimo biociduose sąlygas. Visų pirma nustatyti griežti reikalavimai produktų, kurių sudėtyje yra DEET, ženklinimui, numatant gamintojų įpareigojimą parengti vartotojams aiškias naudotinos medžiagos kiekio ir naudojimo dažnumo instrukcijas. Numatyta, kad gaminių, kurie skirti vartoti ant žmonių odos, plaukų ar rūbų, etiketėse būtų nurodoma, jog vaikams nuo 2 m iki 12 m produktą galima naudoti tik ribotai ir kad jis nėra skirtas jaunesniems nei dvejų metų vaikams. Taip pat repelentuose turi būti medžiagų, atgrasančių nuo jų nurijimo. Svarbu paminėti, kad Europos Sąjungos rinkoje 100 % DEET koncentracijos gaminiai yra neleistini.

Kaip teisingai naudoti repelentus?

Kad repelentas padėtų tinkamai apsisaugoti ir nesukeltų neigiamų pasekmių, rekomenduojama:

nenaudoti ant odos purškiamų repelentų, jeigu odoje yra žaizdų;
purkštis ar teptis repelentais tik lauke ar atvykus į gamtą (ne namuose, uždaroje patalpoje);
jeigu tuo pačiu metu naudojamos ir kosmetikos priemonės nuo saulės, ir repelentai, iš pradžių naudoti priemones nuo saulės, o tik paskui repelentus;
atkreipti dėmesį į veikliosios cheminės medžiagos koncentraciją, kuri nurodyta ant gaminio pakuotės – kuo didesnė koncentracija, tuo ilgesnis bus produkto poveikis (koncentracija gali būti ir 100 proc., ir mažesnė);
atkreipti dėmesį į preparato veikimo trukmę ir purkštis taip dažnai, kaip nurodyta gaminio instrukcijoje;
vaikams netepti ir nepurkšti ant rankų ar apie burną ir akis, neleisti vaikams patiems naudoti repelentų;
pasinaudojus repelentu, gerai nusiplauti rankas
grįžus iš lauko, vietas pateptas ar išpurkštas repelentu gerai nuplauti su muilu ir vandeniu