11 birželio, 2015
Ekologijos bendrovės „Ecoservice“ generalinis direktorius Arūnas Makauskas

Kablelio dilema: rūšiuoti negalima išmesti

Ar kada bandėte suskaičiuoti, kiek įvairių pakuočių per dieną išmetate į šiukšlių dėžę? Jei ne, tai palengvinant užduotį, tiesiog pažvelkite į savo kasdienių pirkinių maišelį ir jo vidų – kiekvienas produktas, kurį perkate dažniausiai yra įpakuotas į tam tikrą pakuotę, kurią dar dažnai vadiname šiukšle. Tačiau jei žodį šiukšlė pakeistume terminu „atlieka, kuria galima perdirbti“, gali būti, kad ir požiūris į minėtą pirkinių maišelio turinį pasikeistų.

 Mūsų šalis, neapribojant konkrečia sritimi, visuomet lygiavosi į Vakarų valstybes ir jų patirtį. Ne išimtis ir atliekų rūšiavimas. Štai Skandinavijos šalių gyventojai turi kuo pasigirti, nes šiose valstybėse patys gyventojai išrūšiuoja daugiau nei 80 proc. buityje susidarančių atliekų. Sakysite, skaičius, kuris nieko nesako? Tuomet palyginkime Lietuvos rodiklį, kuris rodo, kad tik apie 35 proc. mūsų tautiečių nuolat rūšiuoja savo buities atliekas.

Kaip ir dažnoje valstybiniu lygiu svarbioje srityje – rūšiavime greitų sprendimų negalima tikėtis. Turbūt nesuklysime, kad tik labai maža dalis lietuvių apie atliekų rūšiavimą susimąstydavo, tarkime, prieš 15 ar 20 metų. Tuo tarpu Norvegijoje arba Vokietijoje atliekų rūšiavimas yra įprasta mokymo programa net darželinukams ir tokia praktika galioja jau keliasdešimt metų. Šio proceso rezultatai kalba patys už save.

Turbūt apie dar radikalesnius (gerąja prasme) valstybių pavyzdžius galime kalbėti tik kaip apie įkvėpimą mums ateities požiūriui. Tarkime, Japonijoje dažnu atveju net buto nuomininkas gauna instrukciją, kur ir kaip tvarkyti savo atliekas, kur stovi konteineriai, kur ir ką reikia mesti, lygiagrečiai perspėjama apie gresiančias baudas neatsakingo požiūrio į rūšiavimą atveju.

Įdomus ir kitas sausas skaičius, kuris visiškai „nesausai“ kalba apie mūsų situaciją ir ką dar galime (o gal – turime?) keisti. Mūsų jau aptarta Norvegija sąvartynuose šalina apie 30 proc. atliekų, Danija ir Švedija, kur išplėtotas atliekų panaudojimas energijai išgauti, sąvartynuose šalinama iš viso tik apie 3 proc. visų atliekų. Tuo tarpu Lietuvoje kol kas į sąvartynų krūvas išverčiame apie 85 proc. savo atliekų. Vargu, ar šioje situacijoje galime guostis tuo, kad kol kas pagal šį rodiklį geriau atrodome už keletą kitų Rytų Europos bloko valstybių.

Pozityvus veiksmas bendram supratimui, kad atlieka turi  vertę jos naudotojui, auginti yra ir tai, kad nuo kitų metų pradedama realiai įgyvendinti plastiko ir skardinės taros užstato sistema. Taip vadinami taromatai didžiuosiuose prekybos centruose įgalins gyventojus patogiai atsikratyti šia tara ir už tai čia pat atgauti užstatą, kuris prieš tai buvo įskaičiuotas į prekės kainą. Tokia praktika jau seniai įgyvendinta Vakarų šalyse, tačiau turbūt geriau vėliau, negu niekada.

Kitas žingsnis, kurį jei ne savo noru, tai Europos Sąjungos paraginti, turėsime žengti – mažinti vienkartinių maišelių naudojimo dažnumas. Europos institucijos ragina, kad iki 2019 metų visos ES šalys drastiškai sumažintų šių maišelių naudojimą arba apmokestintų. Ir vėl visų žvilgsniai krypsta į Skandinavijos šalis, kur tokių maišelių sunaudojama itin mažai.

Norėtųsi tikėti, kad netoli Skandinavijos šalių galime būti ne tik geografiškai, bet ir mąstymo apie savo aplinką požiūriu.

Reikėtų suprasti ir tai, kad rūšiavimas nėra tik ekologinio mąstymo principais paremtas veiksmas, o rūšiavimu užsiima tik mistiniai „žalieji“. Kiekvienas kilogramas jūsų surūšiuotų atliekų nepatenka į sąvartynus, kuriuose už atliekų laidojimą reikia mokėti, o tai reiškia, kad kainos dalis tenka ir pačiam atlieką išmetusiam žmogui. Kitaip tariant, nerūšiuodami už atliekas sumokame dukart – pirkdami pakuotę ir ją tiesiog išmesdami.

Visai kitas principas galioja rūšiuotoms šiukšlėms – šiuo atveju rūšiuotos atliekos įgyja vertę, tai reiškia, kad jos yra panaudojamos kaip žaliava antrą kartą. Ši žaliava įvairių gamintojų yra perkama, vertinama ir į ją taip pat žiūrima kaip į galimybę taupyti, ekonomiškiau gaminti produktus, kurie vėl pasiekia vartotojus.

Minėta „kablelio dilema“ reiškia pasirinkimo galimybę kiekvienam mūsų – už savo kasdienį aplaidumą mokėti papildomai, jau nekalbant apie tai, kad tokiu veiksmu dažniausiai teršiama aplinka, kurioje patys gyvename, arba skirti keletą minučių tam, kad šiukšlė virstų vertinga atlieka ir neštų naudą.


Saulės grąžos nuotr.
4 vasario, 2025

Seimo socialdemokratai Ilona Gelažnikienė  ir Linas Jonauskas siūlo dvigubai – nuo 20 proc. iki 40 proc. – padidinti savivaldybėms tenkančią […]

2 vasario, 2025

Šilumos rekordais pasižyminti žiema Lietuvoje auginamoms grūdinėms kultūroms gali turėti tiek įvairių pasekmių, sako žemės ūkio specialistai. Anot jų, nors […]

1 vasario, 2025

Šeštadienio paryčiais Kauno rajone esančios atliekų tvarkymo bendrovės „Ekobazė“ teritorijoje buvo kilęs gaisras. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento […]

28 sausio, 2025

Kalvarijoje oro temperatūrai pakilus  iki 11 laipsnių, fiksuotas sausio 28-osios šilumos rekordas, skelbia meteorologai. Kaip teigiama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) […]

28 sausio, 2025

Pasvalio rajone, įtariama, padegti šiaudų ritiniai, taip pat galimi padegimai fiksuoti ir Vilniuje bei Panevėžio rajone, pranešė policija. Policijos departamento […]

28 sausio, 2025

Augant vartotojų sąmoningumui, vis daugiau pirkėjų ieško tvarių ir ekologiškų produktų. Tačiau ekspertai pastebi, kad gamintojai pasitelkia vis naujas strategijas, […]

26 sausio, 2025

Šeštadienį Šilutėje užfiksuotas sausio 25 dienos šilumos rekordas.  Kaip socialiame tinkle „Facebook“ pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, šeštadienio vakarą oras šiame […]

23 sausio, 2025

Svarbi žinutė kiekvienam Žiema įsitvirtinusi jai priklausančiame kalendoriniame laike. Ankstyvos sutemos už lango – be šaltumo ir baltumo, anei sniego, […]

22 sausio, 2025

Vidurio Lietuvoje fiksuojama padidėjusi tarša kietosiomis dalelėmis. Kaip praneša naujienų portalas „Kėdainių mugė“, Kėdainių rajone trečiadienio popietę užterštumas prilygo vidutiniam […]

22 sausio, 2025

Trečiadienį, sausio 22 d., Vilnius oficialiai tapo Europos žaliąja sostine 2025. Iškilmingoje ceremonijoje šis prestižinis titulas perimtas iš Valensijos. Vilnius […]

17 sausio, 2025

Po atlikto aplinkosaugininkų tyrimo dėl neteisėtai Smiltynėje pašalintų 69 medžių, pažeidėjui bus teks iš kišenės atseikėti daugiau nei 11 tūkst. […]

Aistė Pikšrytė / asmeninio archyvo nuotr.
15 sausio, 2025

Neseniai pareiškęs apie planus perimti Danijos kontroliuojamą Grenlandijos salą, neatmetant net ekonominės ar karinės jėgos panaudojimo, pažadą „padaryti Ameriką vėl […]

14 sausio, 2025

Lietuvoje neretai nauji ar rekonstruojami pastatai sukelia aštrių diskusijų ne tik tarp įvairių sričių profesionalų, bet ir visuomenėje, tačiau dar […]

13 sausio, 2025

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutinį sprendimą Lietuvos ir Danijos bendrovių valdomos „Minijos naftos“ ginče su Aplinkos ministerija – […]

11 sausio, 2025

Šeštadienio rytą pakilusios Kuršių marios užliejo Nidą, Pervalką ir Juodkrantę. Kaip aiškina Neringos meras Darius Jasaitis – toks vandens pakilimas […]

10 sausio, 2025

Lietuvos geologijos tarnybos specialistai Papilės miestelyje (Amenės r.) tęsia nuošliaužų tyrimus, vertindami šių procesų raidą ir ieškodami sprendimų, kaip saugoti […]

Atkurta medžiais apaugusi ganykla Kėdainių rajone / Gedimino Brazaičio nuotr.
7 sausio, 2025

Miškų politika – bene opiausias ir daugiausiai visuomenės dėmesio sulaukiantis gamtosaugos klausimas Lietuvoje. Vis daugėja bendruomeninių judėjimų ir pilietinių iniciatyvų, […]

7 sausio, 2025

Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichinių reiškinių, praneša Aplinkos ministerija. Kiek anksčiau Lietuvos hidrometeorologijos […]

30 gruodžio, 2024

Paskutinėmis gruodžio dienomis virš Lietuvos fiksuojamas sumažėjęs ozono sluoksnis, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Remiantis Kauno meteorologijos stoties duomenimis, gruodžio 27 […]

30 gruodžio, 2024

Metams skaičiuojant paskutines minutes, Lietuvą pasiekė džiugi žinia iš Italijos – ūkis „Sūrio kelias“ sėkmingai perėjo visas vertinimo procedūras ir […]