Kad būtų vietos Užgimimo stebuklui
Prieš šventes ypač skubame: juk reikia paruošti tiek dovanų, vaišių, susitvarkyti, pasipuošti namus, aplankyti daugybę brangių žmonių. Kartais ši skuba ir noras viską suspėti užgožia pačią šventę – regis, ilgai jos laukiame, sveikiname vieni kitus, bet tikro džiaugsmo širdy nejuntame.
Stabtelėti, įsiklausyti, permąstyti savo kasdienybę jau trečią mėnesį kiekvieno trečiadienio vakarais kviečia Alfa kursas, organizuojamas klebono Remigijaus Kavaliausko. Tiesa, jau ketvirtus metus į šį kursą Zarasuose renkasi tikintieji ir dar ieškantys tikėjimo bei savęs, tačiau šiemet Alfa kursas ypatingas. Ne tik tuo, kad kurso dalyviai, palydimi kunigų Remigijaus ir Dainiaus, renkasi jaukioje Zarasų viešojoje bibliotekoje, kad lankosi kone keturiasdešimt narių, kurie nuoširdžiai dalijasi savo mintimis, išgyvenimais, pačių iškeptais saldumynais. Labai džiugina ir tai, jog susitikimai įdomūs ir turiningi, šiemet sulaukta nemažai svečių-lektorių. Klausėmės sesers Dominykos D.P. iš Utenos pasidalinimo apie maldos prasmę. Brolis Mišelis iš Tiberiados bendruomenės, atvykęs su broliu Gonzagu, kalbėjo apie šių laikų paradoksą: kuo labiau skubame, tuo labiau „užmiegame“ esminiams dalykams, o malda mus pažadina iš to dvasinio miego, nes ji – galimybė grįžti į savo širdį. Kaip galima pasipriešinti blogiui? – apie tai diskutavome su Panevėžio vyskupijos egzorcistu kunigu Edmundu Rinkevičium. Tačiau bene gražiausia, kas gali ištikti kiekvieno tikinčiojo sielą ir širdį, belaukiant Kristaus Užgimimo, buvo Alfa savaitgalis Baltriškėse.
Visa diena, praleista Tiberiados bendruomenėje, kartu su Alfa grupe iš Kupiškio bei svečiais iš Vilniaus arkikatedros parapijos, buvo tikra atgaiva nuo skubos ir rūpesčių paskutinį Advento savaitgalį. Klausėmės Alfa kurso lektorės Jolantos, liudytojų Kristinos ir Dainiaus jautrių tikėjimo paieškos istorijų, įdomių brolio Pranciškaus pastebėjimų, giedojome, diskutavome, svarstėme, o svarbiausia – intensyviai viską išgyvenome savo sielose. Suvirpėjo, krustelėjo kažkas širdyje, gal net ašara nusirito. Vadinasi, kasdienybė dar neužgožė svarbiausių dalykų. Dar mokame dalytis šypsena ir duona, būti kartu maldoje. Tą liudijo drauge su mumis stovyklavusi jaunimo šv. Damijono (San Damijano) grupė ir, žinoma, svetingieji Tiberiados broliai, pakvietę bendroms Brevorijaus, Rožinio maldoms. Jautriai ir nuoširdžiai išsakėme savo intencijas – už tuos, kuriuos labiausiai mylime, už neretai taip skaudamą gyvenimą – šviesesnį, viltingesnį, prasmingesnį. Baltriškių bažnyčioje, pasitikti maldos užtarėjų, patyrėme Užtarimo maldos malonę – kai visiškai svetimi žmonės nuoširdžiai meldžiasi už bet kurį, prašantį Aukščiausiąjį malonių sau ir artimiesiems. Jutome bendrystės šilumą. Tikrą, nesuvaidintą. Žavėjomės abiturientės Gintarės iš Ignalinos ir smuikininko Dainiaus giesmėmis, dalyvavome šv. Mišiose. Ir kitądien susitikę dalijomės šypsena – kokia neįkainojama ta mus jungianti tikėjimo patirtis.
Drąsiai galima teigti – turime Alfa bendruomenę. Šis kursas ne tik sustiprina tikėjimą – mes išdrįstame būti atviresni sau, kitiems, labiau pasitikėti vieni kitais šiais susvetimėjimo ir skubos laikais. Žinoma, po susitikimo vėl grįžtame prie kasdienių darbų, bet susitikus Alfa bendruomenės nariams neblėsta įspūdžiai ir žinojimas: kažkas širdyje pakito, nušvito bent viena sielos kertelė, nes prisipildė vilties, tikėjimo šviesos ir džiaugsmingesnio Kristaus Užgimimo laukimo. Juolab, kad visi išvykstantys iš Baltriškių gavo Alfa savanorės Aldonos parengtas dovanėles su palinkėjimais ir saujele kvapnaus šieno: „kad paruoštume patalėlį Jėzui“. Simboliška, daugiaprasmė dovana – kad mūsų sielas nušvietęs Užgimimo stebuklas rastų jose vietos.
Nuotraukos kunigo Remigijaus Kavaliausko ir autorės
