Kad daug sveikatos ir ukvatos turėtumėte
Senolių kaimu vadinamame pasakiškame Vajasiškyje (Zarasų r.) – visada viskas vyksta tik pasakiškai… Štai ir sekmadienį susirinko visas pulkas ubagų, Giltinė, raganos ir velniai. Na, dar ir Kanapinis su Lašininiu atsibeldė. Švelni šiemet žiema žiemužė buvo, bet ir tą pačią susiruošė išvaryti iš kiemo, nes iki Velykų liko tik 40 dienų. Užgavėnės krikščioniškajame kalendoriuje riboja pokalėdinį laikotarpį nuo priešvelykinio.
Pabirę žmonės iš bažnyčios po mišių buvo sužavėti tokiu gražiu persirengėlių būriu: juodaplaukė čigonė ateitį jau burti ruošėsi, gražuolės moterėlės savo grožiu visus kerėjo. O įspūdingoji varpinės boba, kaip ir visada įspūdinga pasirodė: vaišino visus pipirine, kad jokia kvaraba niekada nepultų. O tos kvarabos, matyt, ir pačios išsigando, nes taip smagiai užgrojo armonika; ir aplink muzikantę susibūrė visi: kas su kočėlu, kas su skalbimo lenta, kas butelį su žirniais nusitvėrė – visi pasiruošė ne tik Žiemą išvaryti, bet ir pasilinksminti iki soties, nes dabar iki Velykų jau ramiai sėdėti teks.
Taip linksmybės pasakiškos ir prasidėjo: linksmai žaidė, smagiai šoko, garsiai dainavo, įnirtingai virvę traukė, skubiai trivietėm kaimo slidėm čiuožė, įspūdingose butelių kautynėse dalyvavo, smarkiai dūko, Kanapinio ir Lašininio kovą atidžiai stebėjo… Ypatingai visus sužavėjo rogučių lenktynės… Svarbiausia, kad čia nugalėjo draugystė.
Saulė tik linksmai šypsojosi danguje, matydama, kaip dega Morė, nusinešdama visas nelaimes ir vargus. Kol visi linksminosi, niekas ir nepastebėjo, kad puikiosios šeimininkės Vita Barauskienė ir Dalia Skaudienė jau laukė su dideliais bliūdais pilnais įvairiausių – pasakiškai skanių blynų, garuojančios šiupinienės, o tradicinė kaimo arbata ištroškusiems maloniai karštimu gomurį kuteno.
Jėgas atgavę, pailsėję, visas navynas apkalbėję, besiskirstydami namo šnekėjom: „Kas blynų bus neragavį, tai tas pats kaip velniui dušių atidavį, prisvalgį ir prisipūtį grįžį nama gulkitės unksčiau truputį“.
Teateinie pas mus greičiau pavasaris… Mes dar turim čieso ir suspėsim visus darbus nudirbt…
Žinom, kad kitais metais vėl ateis žiema, vėl bus Užgavėnės… O paskui ir pavasaris atskubės. Bet nuoširdžiausiai norisi padėkoti šiemet Vajasiškio kaimo bendruomenės pirmininkei Genovaitei Sorokinai, kuri visus į tokią pasakišką Šventę sukvietė, gausiai apdovanojo, žiemą išvaryti padėjo, mūsų tradicijas priminė, visiems visko prilinkėjo….
O kai patys linkėjimų pilnas kišenes ir dar užančiuos nešėmės, tai ir Jums visiems linkėjom: „Kad vištos kiaušinius gerai dėtų, kad gero oro negailėtų, kad daug sveikatos ir ukvatos turėtumėt“. O tai reiškia, kad ne kartą apsilankytumėte mūsų pasakiško Senolių kaimo pažiūrėti ir kitiems apie tai papasakoti…
Autorės nuotraukos.
