Kad kelionių nesugadintų ligos. Kokių atsargumo priemonių reikia imtis?
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (NVSC) duomenimis, kasmet keletas vilniečių suserga retomis užkrečiamosiomis ligomis, kurias parsiveža iš kelionių po egzotines šalis.
2016 m. Vilniaus apskrityje nustatyta 10 įvežtinių užkrečiamųjų ligų atvejų, iš jų penki – bakterinės žarnyno infekcijos: vienas paratifo B atvejis (užsikrėtimas Indonezijoje) ir keturi šigeliozės (vilniečiai užsikrėtė lankydamiesi Gruzijoje, Filipinuose ir Peru).
Virusinis hepatitas A – labai paplitusi liga turistų mėgstamose valstybėse
Vilniaus apskrityje 2016 m. ir 2015 m. užregistruota po tris įvežtinius virusinio hepatito A (VHA) atvejus (žmonės galimai užsikrėtė Izraelyje, Latvijoje, Turkijoje, Lenkijoje ir Indijoje)
NVSC duomenimis, 2016 m. spalio mėnesį Vilniuje išaiškintas vienas šeiminis įvežtinio hepatito A protrūkis. Nustatyta, kad vienos šeimos keturi nariai šia virusine infekcija užsikrėtė atostogaudami Turkijoje. 2017 m. Vilniuje jau užregistruoti du hepatito A šeiminiai protrūkiai, vienas iš jų susijęs su susirgusio šeimos nario kelione po Vidurinę Aziją.
Pagal VHA paplitimo rodiklius, pasaulio šalys skirstomos į didelio (Egiptas, Tunisas, Marokas, Indija, Tailandas), vidutinio (Rytų ir Pietų Europos šalys) ir mažo (Šiaurės ir Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalys, Japonija) endemiškumo (rizikos laipsnio) šalis. Labiausiai rizikuoja užsikrėsti keliaujantieji į didelio endemiškumo šalis, kur nėra užtikrintos tinkamos švaros palaikymo priemonės bei geriamo vandens ir maisto sauga.
NVSC specialistai primena, kad pagrindinės hepatito A profilaktikos priemonės yra aplinkos ir asmens higiena, ypač rankų plovimas, bei vakcinacija.
Tymai – opi problema Europoje
NVSC specialistai informuoja, kad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) 2017 m. duomenimis, Europoje registruojami nauji ir besitęsiantys tymų protrūkiai – itin didelis sergančiųjų skaičius užfiksuotas Italijoje ir Rumunijoje, kurioje didžiąją dalį sudaro kūdikiai ir vaikai. Taip pat didelis šios ligos paplitimas Austrijoje, Čekijos Respublikoje, Bulgarijoje ir Portugalijoje.
Europos regione, 2017 m. balandžio mėnesio duomenimis, nustatyta ir mirties nuo tymų atvejų: po vieną atvejį Bulgarijoje (10 mėn. neskiepytas kūdikis), Portugalijoje (17 m. neskiepytas vaikas), Šveicarijoje (skiepytas suaugęs asmuo, sirgęs sunkia leukemijos forma). Rumunijoje užregistruoti 23 mirties atvejai (daugiausiai neskiepyti vaikai).
Pernai (2016 m.) nė vienas Vilniaus apskrities gyventojas keliaudamas tymais neužsikrėtė, 2015 m. užregistruoti du įvežtiniai tymų atvejai. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad asmenys šia liga galėjo užsikrėsti Turkijoje ir Vokietijoje.
2017 m. balandžio mėn. Vilniaus apskrityje užregistruotas pirmasis tymų atvejis Lietuvoje. Asmuo, susirgęs tymais, lankėsi Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai).
NVSC specialistai ragina keliaujančius į minėtas užsienio šalis, pasidomėti savo ir savo vaikų skiepijimo būkle. Jei asmuo nežino savo pasiskiepijimo būklės arba paskiepytas tik viena kombinuotos tymų-raudonukės-epideminio parotito (MMR) vakcina doze, rekomenduojame pasiskiepyti. Primename, kad vaikai pirma MMR vakcinos doze turi būti paskiepyti 15-16 mėn. amžiaus, antrą vakcinos dozę vaikai turi gauti būdami 6-7 metų.
Dengė karštlige vilniečiai užsikrėtė Pietryčių Azijoje
Dengė karštligė – ūmi virusinė uodų pernešama liga, kurią sukelia Dengė virusas. Viruso rezervuaras – beždžionės. Žmogus nuo žmogaus šia liga neužsikrečia. Liga prasideda praėjus 3-14 dienų po apsikrėtusio uodo įkandimo.
ELPKC duomenimis, nuo 2017 m. metų pradžios iki kovo 27 d. didžiausias sergamumas šia liga buvo liga turistų pamėgtose valstybėse: Malaizijoje, Tailande ir Šri Lankoje. Taip pat daug susirgimų nustatoma Centrinės ir Pietinės Amerikos teritorijose (Kolumbijoje, Brazilijoje, Nikaragvoje ir Peru), Afrikoje bei Karibų jūros salose.
Vilniečių, užsikrėtusių denge karštine lankantis svečiose šalyse, pasitaiko kasmet. 2016 m. užfiksuoti du tokie atvejai: vienas Vilniaus gyventojas užsikrėtė Indijoje, kitas – Indonezijoje. 2015 m. trys vilniečiai užsikrėtė Indonezijoje, vienas asmuo – Tailande. 2017 m. jau nustatyti trys užsikrėtę asmenys, viešėję Maldyvuose, Tailande ir Šri Lankoje.
NVSC specialistai primena, kad vakcinos nuo Dengė karštligės nėra. Keliautojams nerekomenduojama vykti po liūčių sezono į vietoves, kuriose paplitusi Dengė infekcija. Vykstantiems į endemines Dengė karštligės teritorijas, rekomenduojama naudoti priemones, apsaugančias nuo uodų įgėlimų pagal ant pakuotės nurodytas instrukcijas.
Legionierių ligą europiečiai galėjo parsivežti iš Dubajaus
Atkreiptinas visų vykstančiųjų į Dubajų dėmesys. ULAC duomenimis, Europos Sąjungoje 2016 m. spalio – gruodžio mėnesiais nustatytas 31 legionierių ligos atvejis, susijęs su kelionėmis į šį miestą.
2016 m. Lietuvoje užregistruota 10, 2017 m. sausio – kovo mėnesiais – 5 legionierių ligos atvejai. Šie susirgimai nėra susiję su kelionėmis į užsienio šalis, tačiau NVSC specialistai primena, kad viena pagrindinių legionierių ligos profilaktikos priemonių yra tinkamas karšto ir šalto vandens temperatūrų režimo palaikymas. Apgyvendinimo vietoje turėtų būti pakankama karšto vandens temperatūra (ne mažesnė kaip 55 ºC), o šalto – mažesnė kaip 20 ºC. Legioneliozė plinta per vandens dulksną. Ja neužsikrečiama geriant vandenį ar vartojant jį maisto ruošimui. Legionierių liga neplinta nuo žmogaus žmogui.
Bendros keliautojų užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonės
NVSC primena, jog ruošiantis į tolimas šalis, būtina pasikonsultuoti su savo gydytoju dėl rizikos sveikatai ir tinkamų apsisaugojimo priemonių. Taip pat siūlome susipažinti su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) parengtomis kasmetinėmis rekomendacijomis keliautojams, kuriose nurodyta, kokia galima infekcijų rizika pasirinktoje šalyje http://www.ulac.lt/uploads/downloads/keliautojai/V_rekomendacijos_pgl_sali_2017.pdf.)
Kelionėse norėdami apsisaugoti nuo infekcinių ligų, plintančių per maistą ir aplinką, rekomenduojama gerti fasuotą geriamąjį vandenį ir karštus gėrimus, nepirkti ir nevartoti maisto iš gatvės prekeivių, nevartoti nepasterizuoto ar nevirinto pieno ir jo produktų, plauti vaisius ir daržoves taip pat laikytis asmens higienos reikalavimų.
Labai svarbu neignoruoti keliautojams siūlomų skiepų. Priklausomai nuo šalies, į kurią keliaujama, rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatito A ir B, meningokokinės infekcijos, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, pasiutligės, erkinio encefalito, choleros, gripo, vidurių šiltinės, geltonojo drugio ir kt.
Nuo kai kurių ligų skiepai keliautojams yra privalomi, tai reiškia, kad į šalį nepasiskiepiję asmenys neįleidžiami, pavyzdžiui, keliaujant į Centrinę Afriką ir kai kurias Pietų Amerikos šalis yra privaloma pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, kitaip vadinamo geltonąja karštine. Vykstantiems į Meką (Saudo Arabiją) privaloma pasiskiepyti nuo meningokokinės infekcijos ir poliomielito.
Privalomuosius skiepus nustato Tarptautinės sveikatos taisyklės. Visi atlikti skiepai turi būti pažymėti Tarptautiniame skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjime. Šis dokumentas nemokamai išduodamas sveikatos priežiūros įstaigose.
Asmenys, grįžę iš kelionės po endemines teritorijas ir pajutę užkrečiamosios ligos simptomus (karščiavimą, galvos skausmą, viduriavimą, vėmimą, geltą, bėrimą, kraujosruvas ir kt.), privalo nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasakyti apie įvykusią kelionę.
