Kad vartojimo kreditas netaptų spąstais
Pradėjus analizuoti, kaip padėti žmogui, iš kurio antstoliai išieško neretai kelis kartus išaugusią skolą, išryškėjo dar viena aplinkybė – neretai vartojimo kreditas skolinamas neįvertinus asmens galimybę sugrąžinti jam suteiktą paskolą ir sumokėti palūkanas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje numatyta, jog valstybė privalo ginti vartotojo interesus.
Įvertinę Lietuvoje susiklosčiusią vartojimo kreditų suteikimo praktiką, kartu su kolega Seimo nariu Andriumi Palioniu pateikėme Vartojimo kredito įstatymo pataisas.
Šiuo metu galiojanti šio įstatymo redakcija sudaro galimybę vartojimo kredito davėjui suteikti vartojimo kreditus asmenims, kurių pajamos yra gaunamos iš išmokų, iš kurių, kaip numatyta CPK 739 straipsnyje, negalima išieškoti sumų, kurios priklauso skolininkui. Tokios išmokos yra kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos.
Tokios vartojimo kredito gavėjo gaunamos pajamos nėra tvarios, nuolatinės ir pakankamos, siekiant prisiimti finansinius įsipareigojimus. Vartojimo kredito gavėjai, kaip vartotojai, dažnu atveju neturi reikiamų finansinių žinių, patirties ir dėl to negali objektyviai įvertinti galimybės grąžinti vartojimo kredito davėjui pasiskolintą vartojimo kredito sumą, sumokėti kitas išlaidas, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Todėl pirmiau nurodytos gaunamos pajamos negali būti vertinamos kaip vartojimo kredito gavėjo pajamos, vertinant vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
Galiojančioje įstatymo redakcijoje numatyta teisė vartojimo kredito davėjui užsitikrinti įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymą priimant vekselius iš vartojimo kredito gavėjo ar kito asmens, sukuria galimybę vartojimo kredito davėjui piktnaudžiauti įstatymo suteiktomis teisėmis, nepagrįstai didina vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimus. Priimant iš vartojimo kredito gavėjo ar, juo labiau, kitų asmenų vekselį, kaip įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonę, yra dar labiau suvaržomos vartojimo kredito gavėjo bei kitų asmenų, kaip vartotojų, teisės. Todėl įstatymu ne tik neginamos, tačiau ir dar labiau suvaržomos vartotojų teisės. Sudaromos galimybės vartojimo kredito davėjams išreikalauti mokėtinas sumas ne tik iš vartojimo kredito gavėjo, kuris dėl finansinių žinių ir patirties trūkumo prisiėmė per didelius finansinius įsipareigojimus, tačiau ir įpareigoti kitus susijusius asmenis atsakyti už vartojimo kredito gavėjo finansinius įsipareigojimus. Be to, įstatymu sukuriama situacija, kai už vartojimo kredito gavėją vekselį išdavusio asmens teisės nebūtų saugomos įstatymu, kadangi toks asmuo nėra laikomas vartojimo kredito gavėju. Tokia įstatymo spraga vartojimo kredito davėjai taip pat gali naudotis siekdami faktiškai išduoti vartojimo kreditus asmenims, kurių kreditingumas neatitinka keliamų reikalavimų.
Siekiant apginti vartotojų teises ir panaikinti galimybę vartojimo kredito davėjams piktnaudžiauti įstatyme suteiktomis teisėmis, įstatymo projektu siūlome numatyti, kad CPK 739 straipsnyje nurodytos pajamos negalėtų būti vertinamos kaip vartojimo kredito gavėjo pajamos vertinant vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, bei uždrausti vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą užtikrinti išduodant vekselį.
Rimantė Šalaševičiūtė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė
Užs. Nr. RS-29
